Erslos upės slėnio pelkynuose ir krūmynuose pūpsintį akmenį kai kurie vietovės gyventojai prisimena nuo vaikystės. „Tą akmenį seniai žinojau, vaikystėje žaisdavom ten. Tik jis apaugęs krūmais, sunkiai prieinamas tokiose pelkynuose“, – pasakojo Skuodo rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Kazimieras Jucevičius. Jis prisiminė, kad sovietmečiu, pirmaisiais nepriklausomybės metais teko akmenį nuslėpti nuo akmenskaldžių: „Buvo tokie atvykę, ieškojo akmenų paminklams. Specialiai parodžiau kitą pusę, kad nerastų.“
Akmuo papuoš Apuolę
Aktyvus bendruomenės narys K.Jucevičius paprašė senelio žemę paveldėjusių Rimkų padovanoti akmenį. Šie neprieštaravo.
Ūkininkas pasiryžęs riedulį pastatyti gerai matomoje vietoje Apuolėje, vos už 2,5 km nuo dabartinės vietos.
Apuolė – pirmoji rašytiniuose šaltiniuose paminėta Lietuvos vietovė, minėta ir vikingų sagose. Dėl šiose apylinkėse buvusio mūšio Apuolės vardas kronikose paminėtas 853 metais. Tačiau vietos gyventojai stebisi, jog unikalioje gyvenvietėje trūksta ženklų, primenančių jos išskirtinumą.
K.Jucevičius ėmėsi iniciatyvos siūlyti Apuolėje pastatyti originalų akmenį. Šiam sumanymui pritarė ir vietos bendruomenė, seniūnija, kreiptasi ir į Lietuvos geologijos tarnybą.
Kartu su seniūnijos darbuotojais akmuo buvo iškastas. „Tas dydis tikrai nustebino, nes mes tik dalį matėme, galėjome tik nuspėti, kokie jo kontūrai slypi“, – stebėjosi ūkininkas K.Jucevičius.
„Buvau apšalęs“, – trumpai pakomentavo V.Rimkus, dirbantis žemę šalia akmens.
Akmenį pavyko išmatuoti. Jis – beveik 6,6 m ilgio, 2,5 m aukščio ir 4,4 m pločio.
„Tegu džiaugiasi visi“
V.Rimkus tikina, kad dovanoti akmenį nebuvo gaila nei jam, nei seserims. „Tegu būna matomas daugiau nei bebrams. Dabar jis buvo beveik nematomas, sunkiai prieinamas“, – aiškino ūkininkas.
Didžiausias Lietuvoje Barstyčių akmuo yra Puokės kaime, Skuodo rajone. Jis yra 13,4 m ilgio, 7,4 m pločio ir 3,6 m aukščio.
Žemė kadaise priklausė jo seneliui Aleksandrui. Iki tremties čia gyvenęs vyras garsėjo darbštumu, buvo pasistatęs ir malūną. „Gali būti, kad aplink buvo ir daugiau akmenų, nes tas malūnas buvo statytas iš akmenų“, – pastebėjo V.Rimkus.
K.Jucevičius jau konsultavosi ir su sunkiosios technikos valdytojais. Skaičiuojama, kad tokį akmenį iškelti, saugiai nuvežti į reikiamą vietą gali kainuoti nemažai. Akmenį pajudinti norima pavasarį, kai tik nusausės laukai ir saugiai galės įvažiuoti sunkioji technika.
Iniciatyvos ėmęsis ūkininkas viliasi, kad palaikymo ir paramos pavyks gauti iš vietos valdžios.
„Mes turime puoselėti tai, ką turime. Turime puošti savo kraštą. Tokia istorija, o nė ženklo nėra“, – stebėjosi K.Jucevičius.
Jo manymu, didysis akmuo galėtų puikiai įprasminti Apuolės mūšį.
Geologijos tarnybai akmuo – naujiena
Iniciatyvos autoriai susisiekė ir su Lietuvos geologijos tarnyba. Šiai šis riedulys iki šiol nebuvo žinomas.
Tarnyba neprieštaravo, kad akmuo, gavus sklypo savininkų sutikimą, būtų pajudintas iš pirminės vietos.
„Riedulio pergabenimo į numatytą vietą atveju siūlome jį eksponuoti kuo arčiau buvusios padėties erdvėje, tai yra išlaikyti jo padėties plokštumą ir tįsojimo ašį pasaulio šalių atžvilgiu“, – 15min sakė geologas Vidas Mikulėnas.
Tarnybos specialistai gali įvertinti riedulio gamtines savybes ir, kad būtų padidinta informacijos sklaida, jo duomenis įtraukti į Valstybinės geologinės informacinės sistemos Geotopų posistemį.
Skuodiškiai įpareigoti savo planus Apuolėje derinti su Kultūros paveldo departamentu.
V.Mikulėnas teigė, kad reikėtų dar detaliai patiems specialistams apžiūrėti akmenį ir nustatyti jo vietą didžiausiųjų sąraše. Dabar spėjama, kad Apuolę papuoš dvyliktas–tryliktas akmuo pagal dydį Lietuvoje.
