Ledynas ištirpo
Kurortas poilsiautojus kviesti pradėjo 1930 metais.
Savo klestėjimo laikais jis Bolivijai pelnė ne vieną įvertinimą. Visų pirma, tai buvo vienintelis šalies slidinėjimo kurortas. Be to, tai aukščiausiai pastatytas kurortas ir restoranas pasaulyje.
Skaičiuojama, kad ant ledyno pastatytas slidinėjimo kurortas buvo daugiau nei 5 km aukštyje pagal jūros lygį.
Kaip nurodoma leidinyje „Atlas Obscura“, Bolivijos kurortas traukė viduriniosios ir aukštesniosios klasės gyventojus iš šalimais esančio vieno didžiausių šalies miestų La Paso. Nuo čia iki kurorto buvo per pusantros valandos kelio.
Svarbu buvo tai, kad XX amžiuje šis slidinėjimo kurortas veikė beveik ištisus metus, tad slidininkai kone be pertraukų galėjo mėgautis sniegu.
Tačiau viskas pasikeitė 2009 metais, kai ledas ištirpo. O kartu su ledu sunyko ir slidinėjimo kurortas.
Praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje mokslininkai atidžiau pradėjo tyrinėti Bolivijos kurorto ledyną. Jie neturėjo gerų žinių – remiantis tyrėjų prognozėmis, ledynas turėjo išlikti iki 2015 metų. Tačiau laikas parodė, kad šios prognozės buvo per daug optimistinės, nes ledynas ištirpo anksčiau.
Tuomet BBC rašė, kad sunykusiam ledynui buvo apie 18 tūkst. metų.
Per pastaruosius 50 metų Bolivijoje išnyko maždaug pusė ledynų. Ekspertai nieko optimistiško pasakyti negali – padėtis tik blogės, nes pasaulinis atšilimas tęsiasi.
2018 metais UNESCO ir Norvegijos fondo „GRID-Arendal“ išleistame Andų ledynų ir vandenynų atlase teigiama, kad dėl galimai nesustosiančio klimato atšilimo iki 2050 metų net 95 proc. Bolivijos ledynų išnyks.
Vaiduoklių miestas
Dabar slidinėjimo kurortas tapo miestu vaiduokliu, kuris žmonijai tapo tarsi blogu klimato kaitos pavyzdžiu.
Apleistame slidinėjimo kurorte vis dar apsilanko turistų. Žiemos viduryje čia galima išvysti ir šiek tiek sniego, tačiau didžiąją metų dalį kurortą dengia ruda ir sausa žemė.
„Šiandien tai yra kapinės“, – apie slidininkų kurortą dabar pasakoja alpinistas Bernardo Guarachi ir pirštais beda į surūdijusius keltuvų stulpus ir lynus.
Jis pasakoja, kad anksčiau šeštadieniais ir sekmadieniais čia būdavo minios žmonių.
Dabar kurorto 400 metų šlaitą, kuriuo mėgaudavosi slidininkai, dengia akmenys.
2015 metais tinklaraštininkė Aleah Taboclaon aplankė sunykusį kurortą. Ji vis dar mena, koks užplūdo liūdesys lipant kalnu, kuriuo anksčiau čiuožė slidinėjimo entuziastai.
Tinklaraštį „The Solitary Wanderer“ kurianti keliautoja anksčiau pasakojo, kad maždaug už 15 JAV dolerių kainuojantį bilietą ji prisijungė prie turistinės grupės, kuri keliavo apžiūrėti kurorto.
Savo tinklaraštyje ji pasakojo, kad kalnas tikrai įspūdingas ir keliautojams žada neįtikėtiną vaizdą.
A.Taboclaon taip pat rašė, kad kelionės metu gidas pasakojo apie kurorto praeitį ir kaip jį sunaikino ištirpęs ledynas.
Tirps toliau
San Andreso universiteto glaciologas Edsonas Ramirezas buvo vienas pirmųjų asmenų, kuris ištyręs Bolivijos ledynus pasakė, kad šie nyksta.
Pasak jo, visi šalies ledynai, panašūs į tą, ant kurio stovėjo sunykusio kurorto pamatai, yra nykimo procese.
Glaciologas prisiminė, kaip prognozavo, kad kurorto ledynas sunyks.
„Žinojome, kad per ateinančius 15 metų jis gali išnykti“, – sako E.Ramirezas.
Tačiau tam pakako 11 metų.
Yra prognozių, kurios sako, kad iki XXI amžiaus pabaigos temperatūra Andų kalnuose gali pakilti nuo 2 iki 5 laipsnių pagal Celsijų.
E.Ramirezo tikslas – išsaugoti Bolivijos ledynų likučius.
„Kartu su kitomis šalimis turime imtis skubių veiksmų, kad sumažintume planetos temperatūrą“, – kalba jis.
