Peršalimas – pavojus klausai
„Eurovaistinės" vaistininkė Jovita Juodsnukytė sako, jog peršalimą pasigavęs žmogus skrydžio metu gali jaustis visai neblogai, tačiau jo organizme esantis virusas gali užkrėsti kitus skrydžio keleivius. O jei užkrečiamos ligos simptomai išties ryškūs, lipant į lėktuvą skrydžio palydovai gali neleisti skristi dėl grėsmės aplinkiniams. Todėl labai svarbu greitai reaguoti ir jei gerklės skausmą, kosulį ar pakilusią temperatūrą pajutote likus kelioms dienoms iki skrydžio, iš karto į pagalbą pasitelkite sveikimui svarbias procedūras.
„Jei liko kelios dienos iki atostogų, mirkykite kojas karštame vandenyje su druska, darykite inhaliacijas, gerkite kuo daugiau skysčių – taip greičiau pašalinsite ligas sukeliančius mikroorganizmus ir jų išskiriamus toksinus, sumažinsite gleivių gamybą ir liga pasitrauks greičiau", – pataria J.Juodsnukytė.
Nukelti kelionę lėktuvu gali tekti ir po chirurginių procedūrų.
Sakoma, kad sloga praeina per 7 dienas, tad jei iki atostogų pagyti nespėjote, prieš pat skrydį reikėtų imtis papildomų sveikatos priemonių. „Sergant net mažiausia sloga kylant ir leidžiantis, kai keičiasi slėgis, užgulusi nosis neleidžia išsilyginti spaudimui tarp vidurinės ir išorinės ausies, todėl gali pradėti labai stipriai skaudėti galvą ir užgulti ausis. Jei sloga stipresnė ir sergate sinusitu, galite net dalinai apkursti", – akcentuoja vaistininkė.
Prieš lipant į lėktuvą reikėtų išplauti nosį su jūros vandeniu ir naudoti preparatus, kurie atkemša nosį. Šiuos preparatus verta pasiimti ir į lėktuvo saloną, kad procedūrą pakartotumėte prieš lėktuvui leidžiantis. Sumažinti nemalonų užgulusių ausų jausmą gali padėti ir kramtomoji guma, ledinukai – tai padeda kontroliuoti besikeičiantį slėgį ausyse ir nemalonių pojūčių tikimybė gerokai sumažėja.
Judėjimas – vaistas kojoms
Ilgas sėdėjimas nepatogioje padėtyje ir nejudrumas kelionės metu sukelia kraujo apytakos sutrikimus, o tai gali paskatinti susiformuoti kraujo krešulius venose. Pavojus kyla ilgesnėse nei 4 val. kelionėse automobiliu, autobusu ar lėktuvu.
„Skrendant į labai tolimas šalis, kur skrydžiai trunka 10 val., ir daugiau, labai ilgai sėdint vienoje vietoje gali išsivystyti trombozė. Nors daug judėti lėktuve nepavyks, reikėtų išnaudoti kiekvieną progą pajudinti pėdas, atsistoti ir pasivaikščioti bent iki tualeto, kad suaktyvėtų kraujotaka", – sako specialistė.
Kraujotakos sutrikimų rizika padidėja ne tik sergantiems lėtinėmis širdies ligomis, atidesnėms reikėtų būti ir nėščioms moterims. Pasak vaistininkės, nėščiosioms apskritai reikėtų vengti ilgesnių nei 3-4 val. skrydžių ir prieš kiekvieną kelionę pasitarti su gydytoju. Jei gydytojas jokių didesnių grėsmių neįžvelgia, atšaukti atostogų tikrai nereikia, pakanka atsipalaiduoti ir kas 30 min. pasivaikščioti lėktuvo salone.
Kai skausmas – rimtas ženklas
Bene pavojingiausias organizmo signalas prieš skrydį – krūtinės skausmas. Jei pajutote stiprų krūtinės skausmą, reikėtų rimtai įvertinti ar tai nėra miokardo infarkto ženklas ir ar esate pasiruošęs skristi. Visgi krūtinės skausmo priežasčių gali pasitaikyti įvairių, todėl reikia įvertinti skausmo intensyvumą, vietą ir pobūdį.
„Ūmaus miokardo infarkto metu jaučiamas stiprus skausmas krūtinėje, kuris plintą į kairę arba dešinę ranką ar aplinkines zonas. Tačiau jei pajutote skausmą giliau įkvėpę ar atlikę staigesnį judesį, skubėti atšaukti skrydžio nereikėtų, nes tokio pobūdžio skausmas įprastai nėra tiesiogiai susijęs su širdies ligomis. Jis dažniausiai praneša apie tarpšonkaulinio nervo pažeidimus ir uždegimą, kurį galima nuslopinti organizmą papildžius B grupės vitaminais", – pažymi J.Juodsnukytė.
Jauniems žmonėms širdies ligų sukeltas skausmas pasireiškia rečiau nei vidutinio ar vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau, pasak „Eurovaistinės" vaistininkės, šią riziką labai padidina rūkymas. Jei jaunas rūkantis žmogus, ypač dar turintis viršsvorio, padidėjusį cholesterolį ar sergantis diabetu, pajuto ūmų skausmą krūtinės srityje, būtina kreiptis į gydytoją prieš kelionę ir pasitikrinti.
Nukelti kelionę lėktuvu gali tekti ir po chirurginių procedūrų, todėl planuojant atostogas po planinės operacijos, būtina pasikonsultuoti gydytoju ir skristi tik tuomet, jei jis patvirtina, kad dėl slėgio pokyčių neatsiras jokių komplikacijų ir negresia vidinis kraujavimas.
