„Dabar gyvenu Briuselyje, o prieš 20 metų teko kurį laiką pagyventi ir Bonoje. Nuo to laiko trauka šiam Vokietijos miestui liko labai didelė. Atstumas nuo Briuselio nedidelis – vos 220 km, praktiškai tiek pat, kiek kauniečiams iki Palangos. Tad aš Bonoje esu dažna viešnia“, – tikino lietuvė.
Sentimentų vedama ji Bonoje apsilankė ir šiemet bei spėjo įamžinti tradicinį Užgavėnių karnavalą. Svarbiausias jo akcentas – persirengėlių eisena. Apie tai ir kitas Užgavėnių Vokietijoje ir Belgijoje tradicijas G.Pikutienė pasakoja „Pasaulis kišenėje“ skaitytojams. Daugiau jos nuotraukų ir straipsnių galima rasti socialiniame tinkle „Facebook“.
Valdžia – į moterų rankas
Jaučiu sentimentus šiam jaukiam gražiam miestui. Tad ir karnavalo eisenos pajausti vėl važiavau čia, o ne į didįjį Kelną. Neišbaidė ir grėsminga audrų bei liūčių prognozė, kuri privertė kai kurių miestų (Diuseldorfo, Miunsterio ir kitų) valdžias atšaukti šią metų šventę.
Kad žinotumėt, kokia tai tragedija karnavalo atšaukimas, turiu šiek tiek papasakoti, kas yra tas Rožių Pirmadienio (vok. Rosenmontag) karnavalas Vokietijos katalikiškų žemių gyventojams.
Karnavalo pradžia skelbiama lapkričio 11-ąją. Nuo tos dienos įvairios sąjungos, bendruomenės aktyviai renkasi į posėdžius, sprendžia, kokius kostiumus ir vaidmenis ruoš artėjančiam karnavalui.
Pasiruošimas nenutrūkstamai vyksta iki pat ketvirtadienio prieš Užgavėnes. Tuomet valdžia vienai dienai atitenka moterims. Nenustebkite, jei tądien pamatysite vyrus į biurus ateinančius su senais nudriskusiais kaklaraiščiais – jie gi bus tuoj pat perkirpti perpus! Be to, tą vakarą visi barai ir restoranai okupuojami moterų.
Kita svarbi diena – sekmadienis prieš Užgavėnes. Tądien miesto valdžia atitenka karnavalo valdžiai – Princui ir Princesei. Ir ne šiaip atitenka – ji tiesiog užgrobiama. Na, ir pagaliau išaušta lemtingasis pirmadienis. Tuomet miestas pilnas persirengėlių.
Jau prieš vidurdienį eisenos dalyviai renkasi netoli stoties, kur yra eisenos pradžia, o mieste pilna žiūrovų, dauguma jų irgi pasipuošę karnavaliniais rūbais ar bent nusipiešę veidus.
Na, ir pagaliau prasideda eisena. Dalyvių labai daug, tarp jų – ir muzikantai, šokėjai. Visur skamba šūkiai: „Bonn Alaaf“ – tai karnavalinis pasveikinimas Bonos tarme, „Kamelle, kamelle“ – šiuo žodžiu žiūrovai prašo saldainių.
O taip! Saldainiai ir kitokie suvenyrai – neatskiriama Bonos karnavalo dalis.
Užgavėnės Belgijoje: persirengia tik vyrai ir vaikai
Kiek kitoks yra belgiškas karnavalas. Tai – tris dienas vykstanti šventė, kuriai ruošiamasi praktiškai visus metus. Iš tiesų Binche mieste vykstantis karnavalas yra unikali šventė, nuo 2003 metų saugoma UNESCO, kaip vienas iš žmonijos žodinio ir nematerialiojo paveldo šedevrų.
Užgavėnių sekmadienio karnavalas Binche miestelyje vadinamas Dimanche Gras. Iš pirmo žvilgsnio jis primena kitus karnavalus, rengiamus Vokietijoje ir kitose šalyse. Tačiau yra vienas esminis skirtumas – Binche karnavaliniais rūbais būna pasipuošę tik vaikai ir vyrai.
Jų kostiumai taip pat negali būti atsitiktiniai: vaikai tampa ūkininkais (Peasants), pjero (Pierrots), arlekinais (Arlequins), o vyrai bei kai kurie vyresni vaikai – žymiaisiais žiliais (Gilles).
Moterys – tų žilių žmonos bei motinos – eisenoje dalyvauja apsirengusios šventiniais, bet įprastais rūbais. Vienintelis karnavalinis akcentas – skrybėlės ir vyrų joms įteiktos mimozos – jos yra Binche karnavalo simboliu.
Visi, kurie nors kartą savo akimis regėjo miestelyje vykstančią šventę, patvirtins, kad Užgavėnių karnavalas čia labai gražus, spalvingas, kostiumai – ypatingai puošnūs, apgalvoti iki smulkmenų, pagaminti specialiai šiam karnavalui.
Eisena triukšminga, nes joje dalyvauja ir būgnininkų bei pučiamųjų grupės, skamba vienas ritmas ir ta pati melodija. Tad nori ar nenori, po kelių minučių imi trepsėti viso karnavalo ritmu.
Galbūt kai kam kilo klausimas, kas tie žiliai (Gilles)? Taip vadinami šio karnavalo dalyviai – tik vyrai bei berniukai, gimę Binche miestelyje. Šis titulas perduodamas iš kartos į kartą. Jie yra susibūrę į uždaras organizacijas, ir gyvena tuo ne tik karnavalo metu, bet visada – visus metus vyksta susirinkimai, organizuojama bendra veikla.
