Specialiųjų poreikių turinčių asmenų asistavimas oro uoste: nemokama ir nepamainoma pagalba

Darbas klientų aptarnavimo sektoriuje reikalauja gerų bendravimo įgūdžių, empatiškumo, įsiklausymo į kito žmogaus poreikius ar problemas. Visų šių savybių, tik dar kiek labiau sustiprintu laipsniu, reikia aptarnaujant specialiųjų poreikių turinčius asmenis oro uoste. Antžeminio orlaivių aptarnavimo bendrovės atvykstančių keleivių aptarnavimo poskyrio vadovė Lina Valevičiūtė-Landwerlin pabrėžia, kad suteikti pagalbą tokiems asmenims gali specialiai apmokyti asistentai. Tad, prireikus pagalbos, šis privalo asistuoti žmogui, kuriam oro uoste dėl tam tikrų sveikatos problemų gali būti sunkiau susigaudyti ar judėti.
Specialiųjų poreikių turinčių asmenų asistavimas oro uoste
Specialiųjų poreikių turinčių asmenų asistavimas oro uoste / 123RF.com nuotr.

Prašymų padėti sulaukiama kasdien

Neoficialiais duomenimis, vidutiniškai per dieną sulaukiama apie 20-25 keleivių kreipimųsi su prašymu suteikti vienokios ar kitokios pagalbos Vilniaus oro uoste. O per pastarąjį mėnesį prašymų iš viso buvo sulaukta virš 400. Šie skaičiai varijuoja priklausomai nuo sezoniškumo ar dienos, atsižvelgiant į skrydžių srautą, rašoma antžeminio orlaivių aptarnavimo bendrovės „Litcargus“ pranešime spaudai.

Pasak šios bendrovės atvykstančių keleivių aptarnavimo poskyrio vadovės L.Valevičiūtės-Landwerlin, darbuotojai Vilniaus oro uoste padėti specialiųjų poreikių turintiems asmenims yra pasirengę 24 valandas per parą. Šią nemokamą paslaugą galima užsisakyti perkant bilietus iš avialinijų arba iš kelionių operatorių. Jei ši paslauga nėra užsakoma iš anksto, ji vis tiek bus suteikiama, tik padėti pasirengusio agento oro uoste gali tekti luktelti kiek ilgiau.

123RF.com nuotr. / Specialiųjų poreikių turinčių asmenų asistavimas oro uoste
123RF.com nuotr. / Specialiųjų poreikių turinčių asmenų asistavimas oro uoste

„Pagalbos suteikimo greitis priklauso nuo darbuotojų užimtumo, tačiau daroma viskas, kad į prašymus būtų sureaguota kuo efektyviau ir greičiau. Kreipiasi labai įvairūs keleiviai ir dėl įvairių priežasčių. Tai gali būti ir vyresnio amžiaus keleivis, kuris negali vaikščioti ilgų atstumų ir jam reikalingas vežimėlis, arba keleivis, kuris negali lipti laiptais. Pastaruoju atveju reikalingas specialus keltuvas-ambuliftas, kad užkeltų keleivį į orlaivį“, – sako L.Valevičiūtė-Landwerlin.

Ji priduria, kad agentai yra pasirengę padėti visoje Vilniaus oro uosto teritorijoje, kuri aprėpia ir terminalo dalį lauke. Pavyzdžiui, keleivis gali būti pasitinkamas ir palydimas iki automobilio arba iki traukinių ar autobusų stotelės.

Svarbiausia rasti bendrą kalbą

Į oro uosto agentus pagalbos kreipiasi ir žmonės, kurių negalia nėra pastebima iš karto. Tai asmenys, kurie turi regėjimo ar klausos sutrikimus, serga autizmu ir pan. Vienintelis iššūkis padėti šiems žmonėms, tai išsiaiškinti, kokios pagalbos jiems reikia.

„Vienintelis būdas tai išsiaiškinti – klausti ir kalbėtis. Jei keleivis turi klausos negalią, tą daryti galima ir raštu, pavyzdžiui, telefonu arba tiesiog ant popieriaus lapo rašikliu surašant, ko reikia. Išsiaiškinti poreikius yra svarbiausia dalis, tada jau galime nuspręsti, kaip šiam keleiviui padėti ar reikės vieno ar daugiau asistuojančių agentų“, – teigia bendrovės atstovė.

Vienintelis iššūkis padėti šiems žmonėms, tai išsiaiškinti, kokios pagalbos jiems reikia.

Ji pažymi, kad specialiųjų poreikių turinčius asmenis kamuoja tie patys klausimai, kaip ir visus kitus keleivius. Tarkim, jei skrydis vėluoja, tai ar jie spės į jungiamąjį skrydį ir kiti panašūs klausimai. Tačiau pasitaiko ir specifinių klausimų.

„Jei keleivis atvyko į oro uostą su neįgaliojo vežimėliu ar ramentais, jam kyla natūralūs klausimai dėl jų naudojimo iki sedėjimo vietos lėktuve, gabenimo ar baterijų atjungimo vežimėlyje. Į visus klausimus pateikiame atsakymus ir padedame, kuo galime“, – teigia L.Valevičiūtė-Landwerlin ir priduria, kad oro uosto darbuotojai stengiasi padėti ir rasti bendrą kalbą su visais keleiviais. Agentai be lietuvių kalbos taip pat bendrauja anglų, rusų ar lenkų kalbomis, todėl retai susiduriama su kalbų barjero problema.

Mokymų metu analizuojami visi scenarijai

Pasak L.Valevičiūtės-Landwerlin, kiekvienas agentas prieš pradėdamas dirbti turi praeiti teorinius ir praktinius mokymus. Jų metu būsimi agentai sužino ne tik apie šios darbo pozicijos specifiką, bet ir mokosi atpažinti negalias ir kaip elgtis su žmonėmis, kurie jas turi: „Mokymai susideda iš kelių dalių, kur aptariami visi niuansai, kaip bendrauti, elgtis ir padėti žmonėms, kurie turi negalią arba tiems, kuriems yra sunkiau judėti, susigaudyti terminale."

Vykdant tokių darbuotojų atranką iš karto yra atsižvelgiama į tai ar žmogus yra bendraujantis, paslaugus, draugiškas, empatiškas. Taip pat svarbu, kad agentas, kuris teiks pagalbą arba asistuos keleiviams, būtų punktualus ir gebėtų greitai persiorientuoti.

„Gali pasitaikyti įvairių situacijų, tad tokios savybės yra būtinos susiduriant su atvejais, kai lydi keleivį, o čia pat kažkas nutinka ir privalai viską suvaldyti, sukontroliuoti. Tačiau tokia yra darbo specifika ir tik tiems, kuriems patinka darbas su žmonėmis ir aviacijoje, keleivių agento darbas teiks džiaugsmą“, – sako atvykstančių keleivių aptarnavimo poskyrio vadovė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis