Stambule neverta laikytis dietos. Asmeniškai aš apskritai jomis netikiu, ką iškart suprastumėte, jei čia pridėčiau savo nuotrauką visu ūgiu (ko daryti nė neketinu). Tad jeigu jūsų neriboja griežti dietologų nurodymai ar finansinės galimybės, atsiduokite turkiškos virtuvės malonumams. Vietiniai tikina, kad šioji – viena geriausių pasaulyje. Tenka tuo patikėti, nors ir nesu susipažinusi su viso pasaulio skoniais. Tačiau turkiškas man patinka.
 |
| E.Kazlauskaitės nuotr./Vegetariškos kavinės asortimentas |
Ne tik minios garbinami šiš (şiş) ir doner (dőner) kebabai gatvėse. Vieną šiltą vakarą užsukame į prabangų restoraną „Miklą“, į kurį, pasakoja gidas, vietas reikia užsisakyti gerokai iš anksto. Pasigrožime naktinio Stambulo panorama nuo 18 aukštų dangoraižio stogo, ant kurio įrengtas jaukus baras su minkštasuoliais – labai romantiška vietelė! Ypač, jei atostogų romanas pačiame įkarštyje. Na, gerai – tvirtesnių saitų siejamoms poroms čia taip pat ne pro šalį apsilankyti.
Aukštu žemiau – restoranas, kuriame puotauja įvairiausių tautybių gurmanai. Pirmiausia sulaukiame meze. Taip Turkijoje vadinama šalta įvairių patiekalų užkandėlė, valgoma prieš pagrindinį maistą ar patiekama su alkoholiniais gėrimais. Mūsų skrandžiuose greitai pranyksta marinuotos žuvies gabalytis.
 |
| E.Kazlauskaitės nuotr./Traškučiai su sardinėmis, patiekti akmenyse |
O tada prasideda virtuvės šefo improvizacijos turkiška tema. Tradicinis žuvies ir duonos užkandis „Balik Ekmek“ jo rankose virsta traškučiais su užkepta sardine, serviruotais... akmenyse. Tą vakarą šis patiekalas iškart pelno fotografų simpatijų prizą. Kiti gal ne tokie fotogeniški, bet puikiai reprezentuojantys fusion virtuvę, praturtintą turkiškais motyvais.
Šioje šalyje populiariausia mėsa – aviena, jautiena, vištiena, ne mažiau mėgstami žuvies patiekalai, tad ir ant mūsų stalo atkeliauja vytintos jautienos užkanda su lęšių humusu, jautienos kepsnys, pagardintas vietos sūriu, avies kulšis su rūkytų baklažanų koše, jūrų velnio filė, lydima apkeptų daržovių bei prieskoninių augalų kompanijos.
 |
| E.Kazlauskaitės nuotr./Avienos kepsnys |
Beje, šiame restorane galima rinktis iš degustacinio meniu, kuriame penki šalti, septyni karšti patiekalai, šeši desertai. Trijų valgių rinkinio kaina – 140 turkiškų lirų (apie 210 litų). Septyni degustacinio meniu patiekalai kainuotų 210 TL (apie 315 Lt). Susidomėjote? (www.miklarestaurant.com)
Vaikštinėjame naktinio Stambulo gatvėmis. Gal dar ir ne po vidurnakčio, bet jei tamsu, reiškia – naktis. Žmonių – jūra. Užkandžiaujančių – taip pat. Restoranai pilni, maisto pardavėjai gatvėse garsiai tarškina puodais ar šaukia, kad užeitume. Gyvenimas verda. Gėris.
 |
| E.Kazlauskaitės nuotr./Spalvingi turkiški desertai |
Pietų metu turistų apgultas restoranas „Hamdi“ nustebina turkiškais patiekalais ir vaizdu į garsųjį Galatos tiltą bei Auksinio Rago įlanką. Ir vėl – šokas lietuviškam skrandžiui. Užkandžiui – baltas turkiškas sūris „Beyaz Peynir“, puoštas graikiškais riešutais su vietos duona pita. Toliau – aliejuje virtas kumščio dydžio mėsos kukulis „Içli Kőfte“, įdarytas smulkiai kapota mėsa su riešutais (apie 7,5 Lt), šalia – plona turkiška pica. Negana to – trijų kebabų rūšių rinkinys! (Viena kebabo porcija čia kainuoja apie 30 Lt). Tai mus nužudo. O galutinai pribaigia garsusis turkiškas desertas „Cevizli Baklava“ – sluoksniuotos tešlos baklava su riešutais (apie 10,5 Lt). „Hamdi“ restoranas – pačiame Stambulo centre (www.hamdirestorant.com.tr).
 |
| E.Kazlauskaitės nuotr./Stambulo arbatinės pilnos turistų |
 |
| E.Kazlauskaitės nuotr./Platus patiekalų pasirinkimas |
Visas mūsų vakarienes ar pietus užbaigdavo turkiška kava arba arbata. Kadaise ir kai kuriose Vilniaus kavinėse mažuose metaliniuose indeliuose virdavo turkišką kavą. Ji stipri, geriama iš nedidelių puodelių. Arbatą turkai gurkšnoja iš tulpės formos stiklinaičių, tikrai ne po vieną kartą per dieną. Šis gėrimas ne tik gaivina per karščius, bet ir yra neatsiejama vietos gyventojų kultūros dalis, padedanti palaikyti pokalbį. Todėl lankantis Stambule tiesiog būtina prisėsti pailsinti kojas ir už 2 turkiškas liras atsigaivinti kokioje nors jaukioje arbatinėje.
Beje, ne mažiau populiarus nealkoholinis gėrimas – airanas. Skonis kaip natūralaus sūroko jogurto, skiesto vandeniu. Jo yra pirkti ir kai kuriuose mūsų prekybos centruose, bet Stambule kažkodėl airaną gerti skaniau.
Gal jau ir laikas būtų užbaigti šią panegiriką turkiškai virtuvei, bet kažkoks piktybinis elementas viduje sufleruoja dar šiek tiek panervinti rudeninio lietaus merkiamą Lietuvos skaitytoją. Kad ir tokiu sakiniu: o kaip nuostabu karštą dieną Stambule prisėsti jaukioje kavinaitėje ant Bosforo sąsiauro kranto ir plieskiant saulei atsigaivinti mėtų skonio čia pat gamintu limonadu...
Be abejo, laukiant, kol besišypsantis paslaugus padavėjas atneš šaltą užkandį, po to pagrindinį patiekalą, tuomet desertą, kavos... Tarp kitko, viena tokia jauki užeiga pačioje pakrantėje priklauso turkiškų kavinių tinklui „The House Cafe“ (www.thehousecafe.com).
 |
| E.Kazlauskaitės nuotr./Užkandžiautojų minia pakrantėje |
Tiek to, pamirškite tas snobiškas kavines. Tiesiog, nuvykite į Stambulą, susiraskite istorinį Galatos tiltą, už 5 turkiškas liras pakrantėje nusipirkite šviežiai keptos žuvies sumuštinį ir prisėskite šalia kitų išalkusių vietos gyventojų ir turistų. Pasijusite nedidele triukšmingos minios, susirūpinusios, kaip skaniai užkąsti ir neužsidrėbti ant drabužių svogūnų, dalimi. Kitaip tariant, akimirkai susiliesite su Stambulu. Patikėkite, tikrai verta.
