„Paskubėkite, dar pamatysite iš terasos nuostabų saulėlydį“, – tik įsukus į keletą kilometrų nuo Anykščių nutolusią Padūmių sodybą, mus pasitiko Tomo tėtis Saulius, jau metus gyvenantis čia įrengtame gyvenamajame name. Į jį įsikėlė iš buto Anykščiuose.
„Sodyboje surentėme tėvams namuką, nes kaip į komandiruotę kasdien į ją prieš tai važinėdavosi. Jie kasdien prižiūri sodybą, samdo ir vieną valytoją, o mes su žmona iš Kauno atvykstam savaitgaliais. Susitvarkom darbus Kaune ir atbildam į tą darbo ir poilsio stovyklą“, – šyptelėjo Tomas.
Būtent jo tėčio, ryšininko ir programuotojo, rankų pagalba gimė daugelis unikalių sodybos statinių. Vaizdas iš terasos trijų metrų aukštyje išties žavi, tačiau dar žavingiau temstant, įjungus lemputes, atrodo jis pats – namelis medyje.
Jame galima rasti visko, ko reikia – keturias miegamąsias vietas, tualetą, dušą, mini virtuvėlę, televizorių, nuo Anykščių regioninio parko vabzdžių saugo tinkleliai ant langų. Jauku.
Dar jaukiau ryte atsisėsti tarp tų šešėlį metančių ir pamatu tapusių keturių šimtamečių pušų, gurkšnoti arbatą ir kurti dienos planus, lauko kepsninėje galima išsikepti pietus.
Valdo ir sliekų fermą
Idėja pasiūlyti poilsiautojams išskirtinę nakvynę Anykščiuose gimė T.Padūmiui, kaip pats jis sako, nebaigusiam inžinerijos mokslų anykštėnui, jau keletą dešimtmečių gyvenančiam Kaune ir 13 metų vadovaujančiam prancūzų įmonės, gaminančios vilkikų vairuotojams aktualias mėgėjiškas radijo stoteles, filialui Baltijos šalyse.
Jo iš Raseinių kilusi žmona Dovilė Padūmienė Kauno rajone jau 9-erius metus valdo dar įdomesnį verslą – 1 tūkst. kv. m dydžio Kalifornijos sliekų fermą, kurioje vienu metu auginama apie tona sliekų. Kilograme jų – apie 4 tūkst. vienetų.
„Po vaikų auginimo labai norėjosi žmonai, kuri, beje, yra chemikė, imtis kokio užsiėmimo. Nenorėjo grįžti į 8 valandų ir 5 dienų per savaitę darbą. Kažkada pas mus kompostinėje atsirado sliekų kibiriukas. Visai patiko, rezultatas buvo geras. Kai vaikai pradėjo eiti į darželį, viskas nuo 100 kg sliekų spontaniškai, natūraliai, be didelio planavimo ir išaugo į verslą.
Aš padedu jai fermoje, ji padeda man mano įmonėje. Tai yra šeimos verslai, tiksliau, širdžiai faini užsiėmimai. Visus verslus mes darėme for fun (savo malonumui, pramogai – liet. k.), be jokių minčių, kad tai bus verslas, uždirbsime“, – prisipažino Tomas.
Statė vaikams, o pastatė svečiams
60 arų žemės plotą Anykščių regioniniame parke jie 2015 metais taip pat įsigijo nemąstydami, kad joje kurs kaimo turizmą. Mąstė, kad tai bus ramybės oazė šeimai. Tačiau tais metais kaip tik Anykščiuose atidarė Medžių lajų taką, išaugo nakvynės bei maitinimo vietų šiame kurorte paklausa.
„Taip natūraliai viskas išėjo – o kodėl nepasiūlius išskirtinės nakvynės sodyboje? Mes tą namelį medyje planuojam, galvojam, kaip pastatysim pramogą vaikams, o atvažiavęs draugas sako: „Daryk taip, kad ir aš galėčiau atvažiuoti, kad čia tualetas, dušas būtų.“ Pasijuokėm iš idėjos, tačiau vėliau su tėvuku susėdom ir pamąstėm: o kodėl ne? Gal ir išeitų, įtalpintume tą namuką tarp 4 pušų.
Tiesą pasakius, vos tik tas pušis pamatėme sklype, iškart buvo aišku, kad turime ką nors įdomaus sukurti“, – pradžių pradžią prisiminė Tomas ir patikino, kad 19 kv. m dydžio namelis buvo konstruojamas su mintimi, kad jame tilptų du vaikai ir du suaugę žmonės.
Taip natūraliai viskas išėjo – o kodėl nepasiūlius išskirtinės nakvynės sodyboje?
Tiesa, aiškios vizijos Tomas su Sauliumi iš pradžių neturėjo – pastatė pirma platformą ir ji metus taip stovėjo. Užlipdavo šeimyna ant jos kopėčiomis, papietaudavo ir viskas.
„Kartą su tėčiu neturėjome ką veikti, nusprendėme užlipti ir išsimatuoti. Tikslas buvo, kad nebūtų medžių pačiame namelyje. Sudėtinga ir viską hermetiškai padaryti, apsaugoti nuo drėgmės“, – patikino Tomas.
Pašnekovas prisiminė, kad kilus idėjai, pirmasis žingsnis, kurio jie ėmėsi, – tai apsilankymas Anykščių regioninio parko direkcijoje. Ten pasiteiravo, ar gali tokį namuką, su dvišlaičiu stogu, parke statyti. Pirmasis atsakymas, kurį išgirdo, buvo neigiamas, nes tokių dalykų regioniniame parke neva iki šiol nebuvo.
„Žiūrim normatyvus, matom, kad nieko nepažeidžiam. Juk mūsų namukas – ne statinys, neturi pamatų. Po to, kai atvažiavo regioninio parko direkcijos darbuotojai tikrinti mūsų, pažiūrėt, kas čia per išsišokėliai kažkokius namelius medžiuose nusprendė statyti, negalėjo pasakyti, ką mes pažeidžiame. Juokingiausia, kad tais metais regioniniame parke baigė statyti Medžių lajų taką – taip, tokių tai tikrai anksčiau parke buvo“, – ironizavo sodybos šeimininkas.
Kūrė sodybą trys kartos
Iš ūkininko sodyboje stovėjusių 9 pastatų Padūmiai paliko stovėti tik vieną – savotišką, kaip tikina Tomas, Antano Baranausko klėtelę ant akmenų. Ją perkraustė kitur. Ateityje, sutvarkę – išorę paliks senovinę, o vidų pavers šviesiu ir komfortišku, žada pasiūlyti dar vieną unikalią nakvynės vietą.
„Kitoje kelio pusėje dar turime apie 3 hektarus miško. Minčių daug turime, tik laiko neužtenka. Vasara labai užimta, visa šeimyna dirbame išsijuosę“, – paklaustas apie plėtrą, atsakė Tomas.
Prie sodybos kūrimo prisidėjo ne tik Tomo tėvai, bet ir vaikai – 13-metė Urtė ir 11-ikos metų Jonas. Štai Urtės sukurti paveikslai puošia ne vieno namelio sienas.
„Pelėdą namelyje medyje Urtė nupiešė. Kabėjo ten ir lapės paveikslas. Tačiau pamatę svečiai užsimojo jį nusipirkti. Iš pradžių prašė nupiešti tokią pačią. Duktė atsakė, kad neįmanoma. Tuomet pasiūlė parduoti. Mes net atsisėdome. Žmogui, matyt, asociacijos“, – spėjo Tomas.
Pats jis su šeima namelyje medyje miegojo tik kartą ir iškart suprato, kad reikia keisti stiklines duris, nes per jas ryte saulė nemaloniai tvieskė į akis.
„O jus žadino genys? Dažnai ant tų pušų būna. Dažnai svečius pažadina“, – šyptelėjo pašnekovas.
Paklaustas, kokia tokio namelio medyje, tiksliau, namelio medžiuose, vertė, Tomas patikino, kad apie 10 tūkst. eurų. Ir tik todėl, kad iš pradžių manė jį statantys vaikams pasibūt, be to, daug ką darė patys savomis rankomis, medžiagos buvo pigesnės nei dabar. Jei šiandien reikėtų statyti tokį, kaina, tikėtina, išaugtų dvigubai.
„Nelabai medžių sodyboje liko, turėtume pirma pasodinti“, – paklaustas, ar įrengs daugiau namelių medyje, atsakė Tomas.
Dažnai lūkesčiai nesutampa su realybe
Pašnekovas atskleidė, kad lankytojų sodyboje būta visokių, kaip ir jų nuomonių apie namelį medyje. Dažnai išsikelti lūkesčiai nesutampa su realybe. Vieni, štai, skambina ir klausia, ar miegmaišį reikia atsivežti, kaip naktį pasišviesti, einant į tualetą. Kiti įsivaizduoja, kad namelis įrengtas ant upės kranto, iš jo terasos atsivers graži panorama, o pamato šalia įsikūrusių sodininkų namelius.
„Vis dėlto, dažniausiai žmonės atvykę nustemba gerąja prasme. Fotografijos taip visko neatspindi. Visi savo galvose įsivaizduoja viską skirtingai, juk tai – netipinis dalykas“, – pripažino pašnekovas.
Taip norime, kad svečiai ilgiau pas mus užsibūtų.
Kai namelis medyje Anykščiuose buvo įrengtas, tokio kito – su visomis komunikacijomis, nebuvo niekur Baltijos šalyse. Dabar jau panašiu puikuojasi sodyba Molėtuose. Nukopijavo?
„Buvo, buvo atvykę prieš tai“, – nusijuokė Tomas.
Yra ir nameliai Varėnoje, tačiau jie įrengti ne visai medžiuose – pastatyti ant polių.
„Turi Anykščiai, aišku, minusų. Tai ne Molėtai, į kuriuos žmonės vyksta ilsėtis penkioms dienoms. Į Anykščius visi važiuoja dienai ar dviem. Taip norime, kad svečiai ilgiau pas mus užsibūtų“, – viltį išsakė Tomas.
Šiemet sulaukta lankytojų iš Vokietijos, Latvijos, Estijos.
„Aišku, gausu buvo ir Norvegijos, Švedijos lietuvių, Didžiosios Britanijos lietuvių – emigrantų. Dažnas svečias yra ir iš pajūrio. Atsvaros reikia: visa Lietuva traukia prie jūros, o ten gyvenantys bėga prie ežerų. Gal 30 proc. lietuvių svečių sudaro gyvenantys prie jūros“, – šyptelėjo Tomas.
Pernai namelyje medyje svečiavosi ir viešnia iš Amerikos. Ji Vilniuje skaitė paskaitą apie žmogaus teises, tačiau nakvoti kasnakt važiavo 100 km į Anykščius.
„Jai tas 100 km buvo labai arti, labai geroj vietoj. Su amerikiete buvo dar toks juokelis. Tikriausiai nežinojo, kad sofa-lova išsilanksto ir kad joje yra patalynė. Neradusi pagalvės, ji į užvalkalą susidėjo rankšluosčius. Nieko neklausė, nesiskundė, nesiguodė. Tik išvykus tą sužinojom. Dabar visiems užsieniečiams parodome, kad sofoje yra talpykla“, – nusijuokė Tomas.
Tuščias buvo tik dieną
Šią vasarą pagrindinis namelis medyje buvo tuščias vos vieną dieną. Ir tai tik todėl, kad poilsiautojai paskutinę akimirką atšaukė savo rezervaciją.
„Turėtume dar kokius 5 namelius medžiuose – visus apgyvendintume. Kiti mūsų namukai ant žemės šią vasarą turėjo po vieną ar dvi dienas per savaitę laisvesnes. Neturėjome šiemet galimybės net pagalvoti apie atostogas. Net minčių tokių nebuvo“, – paklaustas, kaip praėjo šis šiltasis sezonas, sodybos sėkme pasidžiaugė Tomas.
Namelis medyje savaitgalių metu rezervuotas iki pat spalio 31 dienos (pernai iki gruodžio pradžios svečiai nakvojo). Gyventi šioje įdomybėje galima tik tol, kol neima spausti didesnis šaltukas – tuomet užšąla vanduo vamzdžiuose.
Turėtume dar kokius 5 namelius medžiuose – visus apgyvendintume.
O štai šalia „iš reikalo, nes visiems reikia“, kaip įvardijo Tomas, pastatytas namas, iš kurio beždžionių tiltas veda į kitą namelį medyje (be komunikacijų), tarnauja ištisus metus – pritaikytas nakvynei ir žiemą. Ant vienos pušies kamieno įrengtas namelis yra apšiltintas dviem sluoksniais, turi dvi šildymo sistemas.
„Kadangi medis, o jis dar ir netiesus, eina per namelio vidurį, vietiniams meistrams buvo iššūkis. Visą namuką statė beveik tiek pat laiko, kiek stogą dengė. Karkasą taip greitai pastatė, o po to 2 savaites su stogu vargo. Tie meistrai dabar viską gali sukonstruoti“, – šyptelėjo Tomas.
Užsakius iš anksto, sodybos šeimininkai pakuria ir vieną iš 5 kubilų, galima apsilankyti pirtyje, prie kurios – kūdra. Veikia ir dvi nedidukės konferencijų salės. Tad žiemą čia tikrai bus ką veikti.
Vieno, ko nepageidauja sodybos valdytojai – tai trankių balių, neturi tam išnuomoti net salės, tad ši vieta skirta ramaus poilsio mėgėjams, ypač – šeimoms su vaikais. Sodyboje jiems pastatytas batutas, įrengtas dar vienas mažytis žaidimų namelis medyje, į kurį suaugęs sunkiai tilptų.
„Turime 9 kambarius įvairiuose statiniuose, tą patį, galima sakyti, atstatėme, kas buvo sodyboje iki mūsų – 50 žmonių galime apnakvindinti, tad būna, kad visą sodybą kokioms vestuvėms užsisako, bet retai.
Prie namelio medyje esančioje pavėsinėje (veikia kaip bendra atvira virtuvė – aut. past.) norime rengti nedidelius koncertus – paversti ją scena. Tai – taip pat ateities planas. Tačiau, kaip supratote, sodyba pati „išsigrynino“ savo lankytoją – šeimos su vaikais. Pas mus labiau mažųjų krykštavimas girdimas nei girtų dainos. Daug šiltų žmonių atvažiuoja“, – patikino Tomas.
Pas mus labiau mažųjų krykštavimas girdimas nei girtų dainos.
Gali atsivežti poilsiautojai čia ir savo augintinius, – tik vienas keturkojis svečias kartą durų staktą pagraužė, tačiau tokia menka bėda buvo greitai išspręsta.
„Tikrai neprašovėm, kad priimam svečius su augintiniais“, – patikino pašnekovas.
Ši Lietuvos miestų lankymo kampanija pavadinta „Graži mūsų Lietuva„ – iniciatyva, kuria skatiname atrasti ir pažinti Lietuvą, t. y. jos savitumą, nematytas vietas, išskirtines asmenybes bei bendruomenes aktyviai prisidedančias prie visuomenės gerovės. Daugiau unikalių istorijų skaitykite 15min projekte “Vasarojam Lietuvoj“ .
