Užkalbėtas kraštas
Ir visgi Alytus apylinkės ne veltui vadinamos užkalbėtų turtų kraštu. Miesto ištakos buvo prie piliakalnio, vėliau – Pirmojo Alytaus istorinėje aikštėje. Manoma, jog būtent joje ir buvo pastatyta pirmoji miesto rotušė.
Ne daug kas žino, kad miestas kūrėsi dešiniajame Nemuno krante. Punios, Merkinės ir Vilniaus (tuomet ši gatvė buvo dešiniajame Nemuno krante) kelių sankryžoje, XV amžiuje susiformavo aikštė. Stepono Batoro Alytui suteiktoje savivaldos privilegijoje ir buvo nurodyta šioje aikštėje, kurią dabar vadiname Pirmojo Alytaus, miestelėnams pasistatyti rotušę.
Istorinių žygių organizatorius Deividas Pinkevičius Alytų istoriniame kontekste mini kaip svarbią krašto gynybai vietovę.
„Tai buvo praėjimo į mūsų šalies gilumą gynybinė tvirtovė. Nemažiau svarbus buvo ir karinis geležinkelis, daugiau negu prieš 100 metų suvaidinęs lemiamą vaidmenį Alytaus plėtroje ir jo gyventojų likimuose. Strateginė geležinkelio linija užtikrino operatyvų prekių bei krovinių transportavimą nuo Gardino iki Varėnos.
Ilgainiui geležinkelis buvo išardytas, tačiau net ir tuomet jo vėžės sankasa tarnavo transportui kaip vieškelis. Šiandien geležinkelis jau istorija, tačiau besidominčių šia istorija netrūksta, senąja vėže rengiami turistiniai žygiai dviračiais iš Alytaus į Varėną“, – apie iniciatyvas išsaugoti istorinę atmintį pasakoja D.Pinkevičius.
Kryžiuočių puldinėjimai, badmečiai, Šiaurės karas, gaisrai ir Napoleono I kariuomenės žygiai, pasauliniai karai ir sudėtingas pokaris – visa tai teko išgyventi Alytaus krašto žmonėms. Iki šių dienų išliko pasakojimai ir vietinių dzūkų prisiminimai, nugulę muziejų raštuose, perduodami palikuonims iš lūpų į lūpas.
Išlikusi istorinė koplyčia
Besidomintiems istoriniu Dzūkijos sostinės ir jos apylinkių palikimu keliautojams laikas tikrai nebus draugiškas, tačiau skubos čia ir negali būti. Įdomia kelionės po Alytaus kraštą pradžia nebaigtų tyrinėti vietų lankytojams turėtų tapti kad ir Balkasodžio koplyčia, išlikusi to paties pavadinimo kaime.
Pasakojama apie čia buvusį dvarą ir jame gyvenusių dvarininkų likimus, apie meistrus iš Italijos, stačiusius puošnią koplyčią su laidojimo rūsiu. Ne mažiau garsus Olakalnis su koplyčia Bendrių kaime.
Senesni gyventojai prisimena tėvų pasakojimus, kad kalne Napoleono armija buvo paslėpusi lobį.
Apylinkių žmonės šį kalną gerbia nuo gilios senovės, apie jo reikšmę miestelio pavadinimui yra sukurta legenda. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą ant Olakalnio eidavo bažnytinė procesija. Senesni gyventojai prisimena tėvų pasakojimus, kad kalne Napoleono armija buvo paslėpusi lobį ir Bendrių dvaro skerdžius 10 dienų kiekvieną rytą rasdavo po vieną sidabrinę monetą.
Menant seniausius laikmečius, verta aplankyti I tūkst. viduriu – XIV a. datuojamą miesto įkūrimo liudininką Alytaus piliakalnį – išgirsite legendą, bylojančią apie miesto vardo atsiradimą. Vaidilutės ir narsaus kario Alytos meilės istoriją alytiškiai mielai pasakoja miesto svečiams. Piliakalnyje stovėjo Alytaus pilis, atlaikiusi ne vieną kryžiuočių apgultį.
Netoli piliakalnio iškilęs aukščiausias Lietuvoje, į šalies rekordų knygą įrašytas Baltosios rožės pėsčiųjų ir dviračių tiltas, pastatytas ant išlikusių buvusio geležinkelio tilto taurų. Įdomu tai, kad 1899 m. statybos geležinkelio tiltas buvo novatoriškos tuo laikmečiu konstrukcijos, pritaikytas ne tik traukiniams, bet ir arklių traukiamiems vežimams važiuoti.
Tunelyje slėpėsi gyventojai
Verta patyrinėti ir beveik 70 m ilgio Moterties upelio tunelį-geležinkelio pralaidą Muiželėnų miške. Pralaida sumūryta iš tašytų akmenų, joje įrengta 10 apie 0,2 m aukščio kaskadų, mažinančių srovės greitį. Manoma, kad Antrojo pasaulinio karo metu šiame tunelyje nuo lėktuvų antskrydžių slėpėsi vietos gyventojai.
Turistinis laikas su arbatos pertraukėlėmis po Alytų galėtų būti tęsiamas pažintimi su Senamiesčio skveru. Prieš Antrąjį pasaulinį karą čia klestėję prekybininkų ir amatininkų namai neišliko, o po karo suformuota aikštė rekonstruota. 2020 m. Senamiesčio skvere pastatytas paminklas Dainavos apygardos partizanams – tarsi iš žemės besiskleidžiantis atminimo pumpuras, kurio kompoziciją užbaigia stilizuotas Jogailaičių kryžius.
Dar vienas svarbus istorinis objektas – naujam kultūriniam gyvenimui atgimusi buvusi Alytaus miesto sinagoga. Išlikęs štetlo simbolis šiandien yra tapęs audiovizualiųjų menų centru, čia vyksta parodos, koncertai. Parodoje „Šalom, Alytau!“ pasakojama apie Alytaus žydų gyvenimą tarpukariu.
Instagraminėms nuotraukoms verta stabteli prie namo su liūtukais (laiptus puošia liūtukų figūros), kadaise priklausiusio žymiam tarpukario Alytaus visuomenės veikėjui advokatui Mendeliui Bokšickiui. Čia gimė jo sūnus Saadia Bahatas, žinomas Izraelio menininkas.
Prie namo yra keturi Atminimo akmenys, o pats pastatas įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Įdomus ir dar vienas pastatas – pirmasis trijų aukštų namas tarpukario Alytuje. 1932 m. pastatytas ir „Zimavičienės mūru“ alytiškių pramintas pastatas Antrojo pasaulinio karo metu atsitiktinai liko nesugriautas, po karo jis buvo sutvarkytas ir sulaukė mūsų dienų.
Skaudžius mūsų tautai istorijos vingius įamžina įspūdingas 13 metrų aukščio paminklas „Laisvės angelas“. Tai dar vienas maršruto objektas, menantis Lietuvos nepriklausomybės kovas, atlaikęs gamtos ir istorijos išbandymus.
Alytaus Kurorto parko skverelyje stovintis memorialas „Nurimęs varpas“ tarsi sutelkė į vieną vietą mieste išsklaidytus tautos rezistencinių kovų atminimo simbolius. Memorialas skirtas politiniams kaliniams ir tremtiniams, Dainavos apygardos partizanams, 1941 m. birželio 22– 28 d. Lietuvos kariuomenės sukilėliams pagerbti. Alytaus miesto inteligentų iniciatyva įkurtame kraštotyros muziejuje galima apžiūrėti ekspozicijas „Gyvenimas abipus Nemuno“, „1915 m. rugpjūčio 27-oji Alytuje: vienos gatvės istorija“.
Pasak D.Pinkevičiaus, keliautojų ir turistų, pageidaujančių aplankyti istorines Alytaus krašto vietas, tikrai netrūksta. Istorijos klodai atveriami ne iš karto, tai įtraukiančios veiklos, skatinančios mąstyti, vertinti, pastebėti.