Zhangjiajie nacionalinis parkas
Ar esate matę filmą „Įsikūnijimas“ dar žinomą „Avataro“ vardu? Jei taip, ar žinojote, jog fiktyvią Pandoros planetą režisierius Jamesas Cameronas prisipažino sukūręs po to, kai pabuvojo Kinijoje esančiame Zhangjiajie nacionaliniame parke? Dėl to, jog šis nacionalinis parkas įkvėpė režisierių – nė kiek nesistebime, mat kraštovaizdis čia kerintis. Kadaise šioje vietoje buvo jūra, kuriai nusekus liko stulpus primenantys kvarco uolienų kalnai. Jie dažniausiai skendi debesyse ir atrodo kiek mistiškai.
Įdomu dar ir tai, jog po to, kai filmas susilaukė šlovės, o režisierius prisipažino, jog būtent Zhangjiajie gamta buvo jo įkvėpimas, nacionalinio parko vadovybė pakeitė vieno iš kalnų pavadinimą. Iki 2010 metų kalnas, žinomas „Pietinės Dangaus kolonos“ vardu, tapo „Avataro Aleliuja“ kalnu.
Dziudžaigou slėnis
Pietinėje Kinijos dalyje esantis Dziudžaigou slėnis – dar viena nepaprasto grožio vieta, primenanti įvairiomis spalvomis nutapytą paveikslą. Tai – gamtos rezervatas, užimantis 72 tūkst. hektarų teritoriją. O šioje teritorijoje yra net 114 smaragdo spalvos ežerų, 17 terasinių krioklių ir net 47 karštieji baseinai! O kur dar vešlios eglių, gluosnių, topolių ir pušų girios, baltos Mino kalnų viršūnės ir smailios uolos. Beje, Dziudžaigou slėnyje gyvena net 170 stuburinių gyvūnų rūšių: didžiosios pandos, raudonosios pandos, dūminiai leopardai, kelios beždžionėlių rūšys ir kt.
Dziudžaigou slėnis – tikrai išskirtinio grožio gamtos kampelis. Jei viešėsite Pietų Kinijoje, rekomenduojame aplankyti! .
Pudakvo nacionalinis parkas
Pudakvo nacionalinis parkas, esantis pietinėje Kinijos dalyje, Junano provincijoje, sudaro vos 0,7 proc. šalies teritorijos. Nepaisant to, šiame parke auga net 20 proc. Kinijos augalų rūšių, gyvena trečdalis žinduolių ir paukščių rūšių. O iš jų, 100 rūšių – nykstančios. Dėl šios priežasties, Pudakvo nacionalinis parkas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldą sąrašą.
Ežerai, spygliuočių miškai, upokšniai, brūzgynai, pelkės, reti augalai ir gyvūnai bei tolumoje stūksantys didingi kalnai – tai tikrai nepaprastas gamtos kampelis.
Huan Šano nacionalinis parkas
Huan Šanas, dar vadinamas Geltonuoju kalnu, – tai kalnų grupė, stūksanti Kinijos rytuose. Įdomu tai, jog visą Huan Šano nacionalinio parko kompleksą sudaro net 72 viršukalnės. O trys aukščiausiosios iškilusios net į 1,8 km aukštį, todėl nenuostabu, jog kone visą laiką jos skendi debesyse.
Visos Huan Šano viršukalnės – granitinės, apaugusios tankiais pušynais. Daugelį amžių būtent jos buvo pagrindinis kinų tradicinės peizažų tapybos įkvėpimo šaltinis. Šiandien – tai itin turistų pamėgtas gamtos kampelis. Dauguma jų kalnus lanko vasarą ar rudenį, mat žiemos sezonu nacionalinio parko teritorijoje tvyro drėgmė ir šaltis. Visgi, net ir žiemą kalnų grožis pribloškia – apšarmojusios pušys ir didžiuliai sniego sluoksniai atrodo iš tiesų romantiškai.
Lušano nacionalinis parkas
Dar viena Kinijos vieta, kasmet pritraukianti daug gamtos mylėtojų – Lušano nacionalinis parkas. Keliautojus traukia didingi, ovalo formos Lušano kalnai, kurie ribojasi su Jangzės upe, Pojanhu ežeru, Dziuziango miestu bei Nančango miestu. Šių kalnų ilgis – net 25 km, o plotis – 10 km.
Įdomu dar ir tai, jog Lušano kalnus kinai sieja ne tik su stulbinančiu kraštovaizdžiu, tačiau ir su šalies istorija. XX a. šiuose kalnuose esančiose rezidencijose vyko susitikimai su komunistų lyderiais, aptariant vieningą frontą prieš Japonijos invaziją, taip pat vyresniųjų partijos narių susirinkimai. Visgi, Lušano nacionalinio parko svečiai stengiasi pamiršti nemalonią istoriją ir vyksta čia tiesiog pasigrožėti kerinčia gamta.
Huanglongo nacionalinis parkas
Huanlongo nacionalinis parkas – tai vaizdinga vietovė, esanti šiaurinėje Sičuano provincijos dalyje. Ji driekiasi Minšango kalnagūbrio pietuose ir garsėja spalvingais vandens telkiniais. Klausiate, kodėl jie spalvoti? Tokią išvaizdą vandens telkiniams suteikia kalcito klodai.
Nacionalinis parkas gali pasigirti iš tiesų užburiančių kraštovaizdžiu. Be jau minėtųjų spalvotų vandens telkinių, čia galima pasigrožėti įvairiomis miško ekosistemomis, kriokliais, karštosiomis versmėmis, snieguotomis viršukalnėmis. Huanglongo teritorijoje gyvena ir daug nykstančių gyvūnų rūšių, pavyzdžiui, didžiosios pandos bei auksuotosios riestanosės beždžionės. Dėl šių priežasčių, nuo 1992 metų, nacionalinis parkas yra saugomas UNESCO organizacijos.
Akmenų miškas
Lunano nacionalinio parko teritorijoje esantis Akmenų miškas – tai teritorija, kurioje gausu klinčių bokštų, sudžiūvusių įvairiausiomis formomis ir stūksančių vienas šalia kito. Tokių akmeninių „medžių“ šiame miške – nesusiskaičiuojama daugybė. Vieni – vos žmogaus ūgio, kiti siekia ir 30 metrų aukštį.
Prieš milijonus metų šioje vietovėje būta vientiso klinčių sluoksnio. Tačiau judanti žemė pakėlė šį sluoksnį. Susidarė nuožulni plokštuma, o klintys suskilinėjo vertikaliomis dalimis. Šiandien, tarp šių akmeninių bokštų telkšo vanduo, auga atogrąžų augalai, taip pat kerpės ir samanos. Išskirtinė vieta.
Sančingšano nacionalinis parkas
Daoizmas – religinė ir filosofinė sistema, susiformavusi Kinijoje dar V a. prieš mūsų erą. Šios religijos atstovai tiki, jog Sančingšano nacionaliniame parke esantis to paties pavadinimo kalnas – šventas. Šį kalną sudaro trys pagrindinės aukščiausios viršūnės: Juhua, Judzing ir Jušui, kurios atstovauja daoizmo trejybei.
Sančingšano nacionalinis parkas – populiari turistinė vieta. Čia galima rasti daugiau nei 2300 augalų rūšių, o parko teritorijoje gyvena 400 stuburinių gyvūnų rūšių. Didingos kalnų viršūnės, jas gaubiantis rūkas, sraunūs upeliai, tankūs miškai, gaivus oras ir gyvybės įvairovė – tai vietovė, kuri sužavi gamtą mylinčius keliautojus.
Lidziango nacionalinis parkas
Lidziangas – upė, tekanti pietryčių Kinijoje. Ji prasideda Guidžou kalnyne ir kalvotomis vietovėmis keliauja į pietryčius. Upė teka ir pro Gulino miestą. Būtent šios apylinkės ir priklauso Lidziango nacionalinio parko teritorijai.
Gulinas – garsus dėl savo apylinkėse esančių siaurų ir stačių kalvų grupės. Ši vietovė žinoma dėl savo nuostabaus landšafto: keistos klinčių kalvos, įsiterpusios tarp ryžių laukų ir upės, atrodo išties įspūdingai. Įdomu tai, jog šios kalvos vietinių gyventojų vadinamos skirtingais pavadinimai. Vieniems jų forma primena Penkis Tigrus, kitiems – Lipantį vėžlį. Kalvos dar vadinamos Ąsočio kalva, Dramblio Straubliu ir kt. Pasakiško grožio žemės kampelis!
Čangbaišano gamtos rezervatas
Čangbaišanas, dar vadinamas Čangpeksanu, – plokčiakalnis, esantis Kinijos ir Šiaurės Korėjos teritorijose. Jis – gamtos rezervato dalis. Šioje vietovėje keliautojus žavi žmogaus rankų nepaliesti gamtos plotai, kriokliai, ežerai, uolos, spygliuočių miškai, kedrų giraitės.
Čangbaišano gamtos rezervate stūkso ir garsusis Pektusano ugnikalnis. Jo krateryje tyvuliuoja Tianči ežeras, kuris dar vadinamas Dangaus ežeru, mat jis telkšo 2189 metrų aukštyje virš jūros lygio. Išskirtinė vieta.
Kelionių akademija – ieškantiems kelionių į Kiniją.