Kryžių kalnas
Šiaulių rajone stūksantis Kryžių kalnas garsėja ne tik kaip pasaulinio lygio turizmo ir piligrimystės objektas, bet ir kaip stebuklinga vieta. Vieni čia ieško stebuklingo išgijimo, šeimos darnos, Dievo malonės Tėvynei ir žmonėms, kiti – nori padėkoti už jau įvykusius stebuklus, treti – išvysti nuostabaus reginio, kuris nustebino net patį Popiežių Joną Paulių II.
Vietiniai žmonės pasakojo, kad pirmieji kryžiai čia pastatyti XIX a. viduryje, meldžiant Dievo malonės ir sveikatos, nes žmonės šį kalną laikė šventa vieta. Kiti teigė, kad kryžius imta statyti žuvusiesiems 1831 m. ir 1863 m. sukilimuose prieš carinę Rusiją atminti.
Viena iš legendų byloja, kad vienas tėvas turėjęs mylimą dukterį, kuri susirgusi, ir niekas neįstengęs jai padėti. Tėvas ištisas dienas ir naktis budėjęs prie jos lovos, tačiau kartą labai nuvargęs ir užsnūdęs. Jis sapnavęs šviesiais drabužiais apsirengusią moterį, kuri tarusi: „Jei nori, kad tavo duktė pagytų, turi pats padaryti medinį kryžių ir jį nunešti į Pilies kalną ties Meškuičiais“.
Nelaimingas tėvas taip ir padaręs. Jo darytas kryžius buvęs labai sunkus, ir jis vargęs 13 valandų, kol pasiekęs kalną. Tada jis pabučiavęs kryžiaus medį ir jį pastatęs kalne. Grįždamas namo, jau pusiaukelėje, sutikęs pasveikusią dukrą. Ji pasakojusi, kad kai tik tėvas išėjęs iš namų kryžium nešinas, sveikata ėmusi gerėti, o kai jis pasiekęs Pilies kalną, duktė jau iš lovos atsikėlusi.
Šventas kapas Šiauliuose
Kunigas Ignacas Štachas – vienas blaivybės pradininkų Lietuvoje. Išliko pasakojimų, kad, senosiose Šiaulių miesto (Talkšos) kapinėse prie kunigo I. Štacho kapo pasimeldę už jo sielą, žmonės sulaukdavo įvairių malonių, išsipildydavo visi jų norai. Anksčiau prieš egzaminus čia lankydavosi gimnazistai ir studentai. Pasakojama, kad keliais apie jo kapą eidavo nevilties apimti žmonės ir paklydėliai, norintys sugrįžti į doros kelią. Kunigas palaidotas Senosiose Šiaulių kapinėse, šv. Jono kalnelio šlaite.
I.Štachas su bendraminčiais apie 1846 m. pradėjo registruoti parapijiečius, norinčius tapti blaivininkais, ir įkūrė Blaivybės broliją. Veikla buvo vaisinga – per dešimtmetį Šiauliuose gerokai sumažėjo parduotuvių, prekiaujančių alkoholiu. Šį I. Štacho pradėtą darbą labai vertino ir toliau tęsė Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius, 1858 m. paskelbęs savo garsųjį laišką ir pakvietęs visus kurti tautos išblaivinimo sąjūdį.
Jauninantys šaltiniai
Sakoma, kad nusiprausęs Svilės šaltinių (Kelmės raj.) vandeniu, atjaunėsi 10 metų. Svilės šaltiniai (Spaudžių verdenės) yra vieni didžiausių Lietuvoje pagal užimamą plotą ir treti pagal ištrykštančio vandens kiekį. Apie 2 ha plote verda per 100 šaltinio akių, iš kurių išteka šaltvandenis Svilės upelis, įtekantis į Ventos-Dubysos perkasą.
Padavimas mena, kad kadaise šaltinių vietoje stovėjo dvaras, kurį valdė žiaurus ponas. Kartą viena senutė jį prakeikusi ir ponas su visu savo dvaru nugarmėjęs po žeme. Jis vis bando išsikapstyti, todėl vanduo ir kunkuliuoja. Šaltinių vanduo yra gėlas, turi mažai druskų, todėl žmonės semia vandenį maistui ir gydymui. Vandeniu gydo virškinimo trakto, akių, odos negalavimus.
Vieniša bažnyčia
Palendriuose (Kelmės raj.) akį traukia vieniša, laukuose stūksanti bažnyčia. Tokias bažnyčias, visai nebūdingas lietuviškam peizažui, gali pamatyti nebent senųjų italų meistrų drobėse. Modernaus baroko stiliaus, populiaraus tarpukario Lietuvoje, statinys (arch. Vladas Bitė) kunigo Kazimiero Ambrozaičio, bažnyčios fundatoriaus, valia buvo pavadintas Palendrių Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos vieša oratorija (koplyčia, nedidelės katalikų bendruomenės maldos vieta). Oratorija, duris tikintiesiems atvėrusi 1938 m., veikė dešimt metų, o po karo, ištuštėjus aplinkiniams kaimams ir mirus kun. K. Ambrozaičiui buvo paversta kolūkio grūdų sandėliu.
Įvairiai žmonės kalbėdavo apie Palendrių bažnyčią: ir kad vieta buvusi nevykusiai parinkta, ir kad keistuolis kunigas, Amerikoje susikrovęs turtus, iš aukštųjų hierarchų nebuvo gavęs leidimo bažnyčios statybai... Dvidešimtojo amžiaus vidurio įvykiai, pakeitę Europos ir Lietuvos lemtį, palietė ir Palendrių bei aplinkinių vietovių gyventojų likimus.
Kaimai ištuštėjo, bažnyčia pradėjo nykti ir irti... Keistąjį kunigą, sumaniusį pasistatyti sau „paminklą už viso gyvenimo darbus“, gal būtų tepriminusi tik antkapinė plokštė prie šventovės įėjimo, jei ne broliai benediktinai iš Solemo (Solesmes) abatijos Prancūzijoje. Jie sumanė statyti Šv. Benedikto vienuolyną Palendriuose ir šią vietovę su vieniša bažnyčia vėl pavertė gausiai piligrimų, maldininkų lankoma vieta.
Ypatingas paveikslas
Dar vienas stebuklingas objektas yra Šiluvos (Raseinių raj.) bazilikos centriniame altoriuje. Tai XVII a. Šiluvos Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas, garsėjantis Dievo malonėmis ir dovanomis. Remiantis meniniais jo tyrinėjimais, galima teigti, kad Šiluvos Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslą veikiausiai nutapė vietinis dailininkas XVII a. 3 deš. Šis paveikslas – ikonos, esančios Marijos Didžiosios bazilikos Šv. Paulinos koplyčioje Romoje, kopija. Apie Šiluvoje vykstančius stebuklus, išgirstus norus ir pagijimus byloja čia paliekami votai (tikinčiųjų paliekami ženklai).
Dar daugiau įdomių, stebuklingų ir unikalių objektų rasite net keturiuose piligriminiuose žygiuose, organizuojamuose šį birželį:
Palendriai–Kurtuvėnai (birželio 5 d.) https://www.siauliurajonas.lt/renginys/piligriminis-zygis-seima-musu-stiprybe/date-20210605/
Palendriai–Tytuvėnai (birželio 12 d.) https://www.infotytuvenai.lt/index.php/lt/44-paskutinesnaujienos/352-piligriminis-zygis
TytuvėnaiŠiluva (birželio 19 d.) https://www.infotytuvenai.lt/index.php/lt/44-paskutinesnaujienos/351-piligrimystes-menuo
Kryžių kalnasŠiauliai (birželio 26 d) https://www.visitsiauliai.lt/renginys/piligrimystes-menuo/date-20210626/
Registracija į žygius jau prasidėjo, suskubkite, nes dalyvių skaičius ribotas.
