Apie 180 km į šiaurę nuo Kunmingo, Junano provincijos sostinės, esantis regionas per pastarąjį dvidešimtmetį sparčiai išpopuliarėjo tarp fotografų ir turistų. Juos traukia nepaprasta spalvų simfonija. Šiame regione dirva yra ryškiai raudonos spalvos. Joje žaliuoja sodri žalia žolė, bei įvairios gėlės. Vietovei dėl jos dirvos spalvos yra prigijęs Raudonosios žemės vardas.
Pažvelgus į šios vietovės nuotraukas, neretai sunku suvokti, kad tiek spalvų gali būti gamtoje vienoje vietoje. Dažnam šios nuotraukos primena tapytojo siurrealisto ranka sukurtą spalvingą paveikslą.
Ši vietovė turistams tapo žinoma visai neseniai, mat tik apie 1990-uosius šią vietovę vietiniai atvėrė lankytojams.
 |
| 123rf.com nuotr./Raudoni Kinijos laukai |
Junanas – ilgą laiką valstybingumą turėjusi teritorija, kuri seniau apėmė ne tik dabartinę Junano provinciją, bet ir pietinį Sičuaną, vakarinį Guizhou, šiaurinį Mianmarą. Prie Kinijos buvo prijungta Yuan dinastijos laikais (XIII a.), jį užkariavus mongolams. Junanas – labiausiai į pietvakarius nutolusi Kinijos provincija. Ribojasi su Guangsi, Guidžou, Sičuanu, Tibetu, taip pat Mianmaru, Laosu ir Vietnamu. Per pietinę provincijos dalį eina Vėžio atogrąža. Aukščiausias šio regiono taškas – Kavagebo (Kawagebo) viršukalnė (6 740 m). Čia teka Jangdzė (vietinių vadinama „Dzinša upe“ (Jinsha jiang) – „Auksinio smėlio“ upe), Mekongas.
Anot vietos legendos, šios vietos reljefas toks ypatingas ir savitas yra dėl to, jog kadaise čia tyvuliavo jūra. Tačiau ji po truputį, iš lėto traukėsi, palikdama po savęs šiuos spalvotus ir vingiuotus reljefo pėdsakus.
Tačiau mokslininkai Raudonosios žemės fenomeną aiškina kitaip. Anot jų, dirva ir joje augantys augalai savo raudoną spalvą įgavo dėl joje esančių geležies oksidų, kurie veikia žemę ir keičia jos spalvą.
Atvykę į šį regioną turistai gali ne tik grožėtis pasakiškais spalvotais kraštovaizdžiais, juos fotografuoti, bet ir paragauti vietos patiekalų, sudalyvauti vietinių žmonių kasdieniame gyvenime: kinai mielai rodo turistams savo ūkius, kuriuose augina kukurūzų, bulvių ir kitų daržovių, kviečiasi į svečius, pasakoja vietos legendas.
