Psichologės-psichoterapeutės Giedrės Žalytės teigimu, vienas iš trijų žmonių jaučia nerimą skrisdamas lėktuvu, tačiau rimčiau susimąstyti reikėtų tada, kai dėl skrydžio baimės atsisakoma darbo komandiruočių ar atostogų. Specialistė pataria, kaip sumažinti skrydžio baimę.
„Žmonėms dažnai padeda, kai turima susirašius keletą punktų, kad tai, ką aš dabar jaučiu, yra skrydžio baimė, ji nėra pavojinga ir aš tiesiog galiu leisti sau su ta baime pabūti.
Kai mes bijome, labai greitai veikia mūsų protas, laksto mintys ir mes mažiau jaučiame savo kūną. Padėti gali rankų atramų suėmimas, pajautimas, kad lietiesi pėdomis į lėktuvo grindis, kad po tavimi yra sėdynė, toks savotiškas įsižeminimas, pajautimas, kad tavo kūnas kontaktuoja su pagrindu. Kitas dalykas – priminti sau, kad labai stipri baimė trunka trumpai, tiesiog ji negali tęstis ilgai.
Kai kuriems žmonėms padeda mėginimas savo baimės jausmą apibūdinti kaip kažkokį objektą, tarkime, jei ta baimė, kurią tu jauti, būtų gyvūnas, koks tai gyvūnas, kokio jis dydžio, kiek jis dabar arti ar toli nuo tavęs, ar jis su gaurais ar be gaurų. Toks baimės jausmo sudėjimas į tam tikrą pavidalą irgi padeda šiek tiek su ta baime išbūti. Visa tai yra priemonės, padedančios išbūti tas keliolika minučių, iki 20 minučių, kol baimės jausmas sumažės“, – vardija G.Žalytė.
Pašnekovės teigimu, kadangi organizmui tą stiprią baimę sukurti reikia labai daug resursų, išsiskiria daug įvairių medžiagų, organizmas neturi tokių resursų, kad baimę išlaikytų ilgai. Dėl to, pasak specialistės, labai stipri baimė trunka apie 20 minučių, o vėliau, išsekus organizmo resursams, įvyksta apsiraminimas.
Psichologė-psichoterapeutė pastebi, kad daugybė skrydžio baimę jaučiančių žmonių nesikreipia į specialistus, nes arba nežino, kad tokia pagalba yra teikiama, arba mano, kad ji užtruks kelerius metus, kol rezultatas bus pasiektas.
