Kelionė į nuostabia gamta ir kultūra pasižyminčią Kanadą jau labai seniai buvo įtraukta į studentės Gerdos sąrašą dalykų, kuriuos nori nuveikti gyvenime. Todėl nenuostabu, kad sužinojusi apie galimybę išvykti į šią Šiaurės Amerikos valstybę, studentė nedelsdama į pirmą vietą savo paraiškoje įrašė MacEwan universitetą, esantį Albertos provincijos sostinėje – Edmontone, - skelbiama KTU pranešime spaudai.
Pasakodama apie vietinę kultūrą, Gerda negaili gerų atsiliepimų. Pasak jos, jau vos įsėdusi į lėktuvą, buvo maloniai nustebinta kanadiečių draugiškumo ir nuoširdžiai suteiktos pagalbos.
„Įsilieti į naują aplinką nebuvo sunku – su visais lengva rasti bendrą kalbą, žmonės išsiskiria komunikabilumu ir ištiesia pagalbos ranką, nesitikėdami jokio atlygio. Kadangi šalyje gausu įvairių kultūrų, tauta yra labai plačių pažiūrų. Be to, vietiniai pasižymi ne tik geromis manieromis, bet ir savo meile sportui. Kaip Lietuvoje yra itin mėgstamas krepšinis, taip Kanadoje ledo ritulys – tarsi antra religija“, – sako Gerda, gavusi progą apsilankyti varžybose ir gyvai patirti, koks iš tiesų intensyvus yra šis sportas.
Tėvynės atgarsiai, automobilius laižantys briedžiai
Pagal naujausius Kanados gyventojų surašymo 2016 m. duomenis, beveik 60 tūkstančių žmonių save laiko lietuviais arba lietuvių kilmės. Visgi, kai šalies populiacija didesnė nei 35 milijonai žmonių, išgirsti ką nors kalbant lietuviškai buvo maža tikimybė.
„Deja, bet pačiai neteko susidurti nė su vienu lietuviu Kanadoje, nors žinojau, kad MacEwan universitete dėsto lietuvių kilmės dėstytoja. Gaila, bet dėl laiko stokos neturėjau galimybės su ja susipažinti. Tačiau radau lietuvišką užrašą ant bibliotekos sienos“ , – pasakoja mergina.
Nors dažniausiai sutikti žmonės nebūdavo girdėję apie Lietuvą, studentė visada maloniai jiems papasakodavo apie savo tėvynę.
Turint omenyje, kad Kanada pagal plotą yra antra didžiausia valstybė pasaulyje, nenuostabu, jog joje netrūksta lankytinų vietų, kuriose galima pasigrožėti įspūdingu kraštovaizdžiu. Žinoma, atstumai taip pat yra nemaži, todėl po šalį patogiausia keliauti išsinuomojus automobilį.
Būtent tokiu būdu Gerda keliskart apsilankė dviejuose miesteliuose, įsikūrusiuose nacionaliniuose parkuose – Džasperyje (angl. Jasper) ir Banfe (angl. Banff), kurie nuo Edmontono nutolę panašiu, apie 400 km, atstumu į pietvakarius.
„Pačiuose kurortuose ir aplink juos nepakartojami vaizdai paliko mane be žado“, – teigia studentė, išpildžiusi svajonę pamatyti pasakiško grožio kalnus ir kalnų ledynus, krioklius bei vietinę gyvūniją.
Briedžiai laižo ant mašinų nusėdusią druską, kuria žiemą barstomi aplediję keliai.
Dalydamasi įsimintiniausiomis akimirkomis mergina pasakoja, kad teko iš arti prasilenkti su laukiniu elniu. Nors pati tą akimirką jautė baimę, ji nustebo, kad gyvūnas visiškai neatrodė baikštus. Taip pat Gerdai teko išvysti, kaip į vidurį kelio išėję briedžiai sustabdė eismą ir pradėjo laižyti automobilius. Kad ir kaip neįtikėtinai tai skamba, studentei teko skaityti apie tokį reiškinį, o galiausiai ir pačiai įsitikinti savo akimis. Vienas iš galimų tokio gyvūnų elgesio paaiškinimų yra tai, kad jie laižo ant mašinų nusėdusią druską, kuria žiemą barstomi aplediję keliai.
Itin dideli šalčiai - ne tokie ir baisūs
Vasaros pabaigoje orai Edmontone nesiskyrė nuo lietuviškų, bet prasidėjus ankstyvajai žiemai temperatūra nukrito iki -25 laipsnių.
„Tačiau didelio šoko nepatyriau, buvau pasiruošusi šalčiams, nes žinojau, kad žiemos laikotarpiu mieste spaudžia net ir -40 laipsnių šaltukas“ , – patirtimi dalijasi pašnekovė.
Visgi, dėl didelio šalies ploto klimatas Kanadoje labai įvairus ir būtent Albertos provincijoje oras yra sausesnis už lietuvišką, todėl žemos temperatūros nėra tokios baisios. Pripratusi prie tenykščio oro, studentė esant -10 temperatūrai į lauką eidavo su sportiniais bateliais ir plona striuke.
Anot jos, tokia apranga yra įprastas reiškinys tarp kanadiečių ir nors pradžioje buvo sunku žiūrėti į taip apsirengusius žmones esant minusinei temperatūrai, vėliau pati prisijungė prie tendencijos. Gerda visiems rekomenduoja nuvykti į šią Šiaurės Amerikos valstybę.
Pasak jos, Kanada yra tinkama aplankyti bet kuriuo metų sezonu. Vasaros metu galima išmėginti plaukimą su baidarėmis ir žygiavimą po kalnus, o žiemą nuo jų galima slidinėti – ir tai tik kelios pramogos iš gausybės. Be to, žiemos galima nebijoti, kaip teigia mergina: „Šiltai apsirengus ir su pozityviu požiūriu galima nuversti kalnus!“
Studijų klevo lapo šalyje ypatumai
MacEwan universitete įvairių programų studentai dažnai turi bendras paskaitas, nes patys pasirenka norimus modulius, kurie retkarčiais net nėra susiję su jų studijuojama programa. Kadangi mergina turėjo 5 modulius, kiekvieną dieną vykdavo bent po dvi paskaitas.
„Panašiai kaip KTU, paskaita trunka bent 80 minučių ir visos paskaitos susideda iš teorinių ir praktinių dalių. Kas antrą ar trečią modulių paskaitą paskiriamos užduotys, pavyzdžiui, parašyti ataskaitas, tyrimo darbus, projektus ir t.t., tad darbus studentai atlieka tiek paskaitose, tiek savarankiškai,“ – pasakoja Gerda.
Tarpiniai egzaminai rengiami praėjus šešioms savaitėms nuo semestro pradžios.
„Man pačiai galutiniai egzaminai vyko auditorijose, bet teko išvysti vaizdą, kaip studentai rašo egzaminus ir sporto salėje. Vaizdas priminė vidurinės mokyklos laikus“, – stebisi Gerda.
MacEwan universitete rezultatų sistema yra kitokia negu Lietuvoje, galutiniai egzaminai yra verti tik apie 25–30 proc., todėl norint turėti gerą galutinį pažymį, reikia stengtis viso semestro metu.
„Daug bendravau su dėstytojais per jų konsultacines valandas – jie visada buvo pasiruošę padėti. Taip pat, kiekvieną penktadienį dalyvaudavau susitikimuose prie arbatos su tarptautinių studijų centro koordinatoriais bei studentais iš kitų užsienio šalių“, – pasakoja mergina.
Kiekvienam mainų programos studentui paskiriamas bičiulis, su kuriuo visada būtų galima susisiekti ir kuris padėtų integruotis į naująjį gyvenimą Kanadoje. Tokia sistema yra puiki proga užmegzti draugystę.
„Mano bičiulės vardas Šarlotė, su ja leisdavome laiką, kada tik galėdavome,“ – džiaugiasi Gerda.
Studentė buvo prisijungusi prie gestų kalbos klubo, bet pritrūkus laisvo laiko turėjo jį palikti.
„Universiteto bendrabutis, kuriame gyvenau, kiekvieną savaitę rengdavo daug įvairių veiklų – nuo tapybos ir filmų vakarų iki gyvūnų terapijos su šunimis (retkarčiais ir su katėmis). Šie renginiai leisdavo pailsėti nuo kasdieninės rutinos ir susipažinti su naujais žmonėmis“, – prisimena ji.
Mąstantiems apie dvišalius mainus ir kelionę į MacEwan universitetą Gerda pataria ne tik kurti planus, ką aplankyti šalyje ar nuveikti laisvu laiku, bet ir pasiruošti intensyviam mokymuisi. Studentė priduria, kad buvo dažna bibliotekos lankytoja, teko joje net numigti, o ir paskaitose reikia rimtai dirbti.
„Tačiau visus vargus atpirko nuolatinė draugų kompanija, todėl patariu nebijoti užkalbinti naujus žmones bei dalyvauti įvairiuose renginiuose“, – drąsina mergina.
