Pietrytinėje Kampečės valstijoje archeologai aptiko piramidžių, sporto aikštelių rajonus jungiančių pylimų ir amfiteatrų, rašoma BBC.
Paslėptą kompleksą, kurį jie pavadino Valeriana, archeologai aptiko naudodami „Lidar“ – lazerinio tyrimo būdą, kuris kartografuoja po augmenija paslėptas struktūras.
Jie mano, kad pagal tankumą jis nusileidžia tik Kalakmului, kuris laikomas didžiausia majų gyvenviete senovės Lotynų Amerikoje.
Komanda iš viso aptiko tris objektus, kurių dydis prilygsta Škotijos sostinės Edinburgo dydžiui. Šis atradimas įvyko „atsitiktinai“, kai vienas archeologas naršė internete.
„Buvau maždaug 16-ame „Google“ paieškos puslapyje ir radau lazerinį tyrimą, kurį aplinkos stebėsenos tikslais atliko Meksikos organizacija, – aiškina JAV Tulane universiteto doktorantas Luke'as Auld-Thomasas.
Tai buvo „Lidar“ tyrimas – nuotolinio stebėjimo metodas, kai iš lėktuvo paleidžiami tūkstančiai lazerio impulsų ir pagal laiką, per kurį grįžta signalas, sudaromi žemiau esančių objektų žemėlapiai.
L.Auld-Thomasas pamatė tai, ko kiti nepastebėjo – didžiulį senovinį miestą.
Tačiau, apdorojęs duomenis archeologų naudojamais metodais, L.Auld-Thomasas pamatė tai, ko kiti nepastebėjo – didžiulį senovinį miestą, kuriame 750–850 m. mūsų eros metais galėjo gyventi 30-50 000 žmonių.
Tai yra daugiau nei šiandien regione gyvenančių žmonių, teigia tyrėjai.
L.Auld-Thomas ir jo kolegos miestą pavadino Valeriana pagal netoliese esančią lagūną.
Šis radinys padeda pakeisti Vakarų mąstyme įsigalėjusią idėją, kad atogrąžų regionas buvo vieta, kur „civilizacijos mirė“, sako vienas iš tyrimo autorių profesorius Marcello Canuto.
Jis aiškina, kad šioje pasaulio dalyje gyveno turtingos ir sudėtingos kultūros.
Negalime būti tikri, kas lėmė miesto išnykimą ir galiausiai apleidimą, tačiau archeologai teigia, kad klimato kaita buvo pagrindinis veiksnys.
Valeriana turi „sostinės požymių“ ir pagal pastatų tankumą nusileido tik įspūdingai Kalakmulo vietovei, esančiai maždaug už 100 km.
Jis aiškina, kad šioje pasaulio dalyje gyveno turtingos ir sudėtingos kultūros.
Archeologai teigia, kad jis „paslėptas akyse“, nes yra vos už 15 minučių kelio pėsčiomis nuo pagrindinio kelio netoli Xpujil, kur dabar gyvena daugiausia majų tautybės žmonės.
Nėra jokių žinomų dingusio miesto nuotraukų, nes „niekas ten niekada nebuvo“, sako tyrėjai, nors vietos gyventojai galėjo įtarti, kad po žemės pylimais yra griuvėsiai.
Mieste, kurio plotas buvo apie 16,6 kv. km, buvo du pagrindiniai centrai su dideliais pastatais, nutolusiais vienas nuo kito maždaug 2 km, kuriuos jungė tankūs namai ir pylimai.
Jame yra dvi aikštės su šventyklų piramidėmis, kuriose majai galėjo garbinti dievus, slėpti lobius, pavyzdžiui, nefrito kaukes, ir laidoti savo mirusiuosius.
Čia taip pat buvo aikštelė, kurioje žmonės žaisdavo senovinį kamuolio žaidimą.
Taip pat buvo rasta vandens telkinio požymių, rodančių, kad žmonės naudojo kraštovaizdį dideliam gyventojų skaičiui išlaikyti.
Iš viso L.Auld-Thomasas ir profesorius M.Canuto ištyrė tris skirtingas džiunglių vietas. Jie rado 6764 įvairaus dydžio pastatus.
Tyrime nedalyvavusi Londono universitetinio koledžo profesorė Elizabeth Graham teigia, kad šis tyrimas patvirtina teiginius, jog majai gyveno sudėtinguose miestuose ar miesteliuose, o ne izoliuotuose kaimuose.
„Esmė ta, kad kraštovaizdis tikrai yra apgyvendintas, t. y. apgyvendintas praeityje, o ne, kaip atrodo plika akimi, negyvenamas ar „laukinis“, – sako ji.
Tyrimai rodo, kad majų civilizacijos nuo 800 m. po Kr. žlugo iš dalies dėl to, kad buvo labai tankiai apgyvendintos ir negalėjo išgyventi klimato problemų.
Šis tyrimas patvirtina teiginius, jog majai gyveno sudėtinguose miestuose ar miesteliuose, o ne izoliuotuose kaimuose.
„Tai leidžia manyti, kad prasidėjus sausrai kraštovaizdis buvo tiesiog visiškai pilnas žmonių ir jam neliko daug lankstumo. Ir todėl galbūt visa sistema iš esmės išsiderino, nes žmonės judėjo tolyn“, – sako L.Auld-Thomasas.
Karai ir XVI a. ispanų užkariautojų užkariautas regionas taip pat prisidėjo prie majų miestų valstybių išnykimo.
Galima rasti daug daugiau miestų
„Lidar“ technologija iš esmės pakeitė archeologų atliekamus augmenija apaugusių teritorijų, pavyzdžiui, atogrąžų, tyrimus ir atvėrė prarastų civilizacijų pasaulį, aiškina profesorius M.Canuto.
Ankstyvaisiais jo karjeros metais tyrimai buvo atliekami pėsčiomis ir rankomis, naudojant paprastus instrumentus, kuriais centimetras po centimetro buvo tikrinama žemė.
Tačiau per dešimtmetį, kai Mezoamerikos regione buvo pradėtas naudoti „Lidar“, jis sako, kad jo dėka buvo kartografuotas maždaug 10 kartų didesnis plotas, nei archeologams pavyko užfiksuoti per maždaug šimtmetį darbo.
L.Auld-Thomasas sako, kad tai leidžia manyti, jog yra daugybė vietovių, apie kurias archeologai neturi nė menkiausio supratimo.
Tyrimas buvo paskelbtas akademiniame žurnale „Antiquity“.
