Uždegamas ypatingomis progomis
Sudalyvauti ritualą primenančiame švyturio uždegimo procese gali visi „Šturmų švyturio“ svečiai. Tiesa, tai daroma tikrai ne kasdien, tik ypatingomis progomis, pavyzdžiui, minint šeimai svarbias sukaktis, švenčiant Jonines, Naujuosius metus.
„Šio ritualo mūsų nuolatiniai svečiai, kurių dalis Naujuosius Šturmuose sutinka jau ne vienerius metus, labai laukia. Visi susirenka ir stebi, kaip Česlovas krauna malkas, paskui pakelia varpą.
Žiūrėdami į degančią ugnį išgeriame šampaną ir keliaujame atgal į restoraną, kur jau laukia mano desertas“, – apie įprastą Naujųjų metų sutikimą Šturmuose pasakojo A.Žemaitienė.
Padėjo rasti kelią namo
Tiesioginę savo paskirtį – rodyti kelią iš marių grįžtantiems žvejams ir keliautojams – Žemaičių švyturys atliko tik kartą.
„Tąkart grįžome iš vienos savo ekspedicijų iš Klaipėdos. Plaukėme su kurėnu, kurio autorius, kaip ir švyturio, – Simas (S.Knapkis – aut. past.). Buvome maždaug 3 km nuo Šturmų kaimo, kai staiga sutemo. Žinojau, kad krantas arti, bet kur – nemačiau. Paskambinau žmonai ir paprašiau užkurti švyturį.
Kai darbininkai tai padarė, viskas buvo aišku – labai smagiai grįžome į krantą, lydimi šiltos savo švyturio liepsnos“, – pasakojo švyturio šeimininkas.
Mums pasisekė – tą vakarą, kai lankėmės „Šturmų švyturyje“, oro dievai buvo palankūs ir Žemaičiai galėjo uždegti savo švyturį. Stebint archaišką procesą ir patiems keliant varpą pasijunti vietos dalimi – tyloje spragsinti ugnis veikia kažkaip magiškai: ramina ir tarsi suteikia vilties.
