Apie tai, kaip susiplanuoti kelionę po Lietuvą, ko nepamiršti susiruošus ir ką aplankyti gimtoje šalyje, kalbamės su gide Laimute Jakutiene, keliautoju Dainiumi Kinderiu ir leidyklos „Alma littera“, pradėjusios leisti turistinių Lietuvos žemėlapių seriją, direktore Danguole Viliūniene.
Ko nepamiršti?
„Kūrybiškiausios Lietuvos gidės 2011“ apdovanojimą laimėjusi Laimutė Nakutienė teigia, kad bet kurios kelionės sėkmės pagrindas – pasiruošimas. Jos profesijos atstovams tai – ir neatsiejama darbo dalis.
„Prieš keliones informaciją neretai renku iš archyvinių šaltinių, aprašymų, kraštotyrinės medžiagos, vietinių muziejų darbuotojų. Deja, Lietuvoje įdomiosios kelionių literatūros trūksta, tad tokių žinių tenka ieškoti pačiai. Be abejo, į kiekvieną kelionę pasiimu žemėlapį. Štai dabar su grupe moksleivių ruošiamės keliauti po Vidurio Lietuvą , nes ieškome gerų maršrutų, kurie būtų toliau nuo pagrindinių kelių“, – teigia L. Nakutienė.
Pasirengimo kelionei patirtimi dalijasi ir vienas garsiausių šalies keliautojų, „Lietuvos Magelano“ rinkimus laimėjęs Dainius Kinderis. „Labai mėgstu preciziškai tvarkyti kelionių dokumentaciją. Galbūt todėl niekada nepametu bilietų ir dokumentų. Ruošdamasis į tolimesnes keliones, atidžiai išstudijuoju šalių profilius, susirandu vietinių kontaktų. Kelionėje neišsiversčiau be fotoaparato, sportinių batelių ir, žinoma, gero šalies žemėlapio“, – teigia jis.
Geriausias keliautojo draugas
Koks turi būti tas geras žemėlapis? Tiek keliautojai, tiek gidai pripažįsta, kad jis turėtų būti patogaus formato, detalus, informatyvus, o svarbiausios, įdomiausios vietos jame turėtų būti išskirtos.
Būtent šiais kriterijais vadovaudamasi leidykla „Alma littera“ pradėjo leisti turistinių Lietuvos žemėlapių seriją. Taip atsirado 10 turistinių žemėlapių, apimančių tris ketvirtadalius šalies teritorijos, o netolimoje ateityje planuoja pradžiuginti ir vandens telkinių mėgėjus: rengiamas šalies ežerų žinynas su gylių žemėlapiais.
Pasak Danguolės Viliūnienės, po didelės sėmės sulaukusio leidinio „Lietuva. Kelių atlasas“, jos atstovaujama leidykla pradėjo ieškoti būdų, kaip keliautojus aprūpinti patogesniais ir pigesniais žemėlapiais.
„Taip gimė turistinių žemėlapių serija, skirta populiariausiems Lietuvos regionams. Jie skirti mėgstantiems keliauti automobiliu, dviračiu, vandens transportu ar pėsčiomis. Atsivertę žemėlapį, keliautojai galės susikurti unikalų maršrutą arba išsirinkti iš siūlomų. Tokius žemėlapius į kelionę pasiimti patogiau nei didelį atlasą“, – pasakoja D. Viliūnienė.
Kiekvieną žemėlapį sudaro dvi dalys – pats žemėlapis ir knygelė. Pasirinktas 1:100 000 žemėlapio mastelis leidžia detaliai pavaizduoti vietovę: lankytinus kultūros paveldo objektus bei turistinę informaciją (stovyklavietes, poilsio aikšteles).
„Prie žemėlapio pateikiamoje knygelėje sudėjome svarbiausių lankytinų objektų – gyvenviečių, archeologijos, mitologijos paminklų, akmenų, bažnyčių, dvarų, etnokultūrinių sodybų, laisvės kovų ir kitų istorinio paveldo vietų, gamtos paminklų – aprašymus. Aprašomų maršrutų autoriai –Vilniaus universiteto žygeivių klubo patriarchas Tadas Šidiškis bei dviratininkas Rytis Kubilius, tad keliautojai gali būti tikri, kad gaus įdomiai ir išsamiai parengtą informaciją“, – teigia „Alma littera“ direktorė.
Laimi prieš pažangias technologijas
Įdomu tai, kad net ir technologijoms sparčiai žengiant į priekį, atsirandant vis modernesniems GPS įrenginiams, popieriniai žemėlapiai, regis, savo pozicijų taip lengvai neužleis. O užsienio mokslininkai šiam klausimui nagrinėti net skiria specialias studijas.
Štai Didžiosios Britanijos kartografijos bendrijos tyrimas teigia, kad elektroniniai prietaisai su žemėlapiais yra labai naudingi, kuomet tenka rasti arčiausią kelią iš taško A į tašką B. Kita vertus, jie keliautoją dažnai nuvilioja nuo tokių svarbių taškų kaip istoriniai, vyriausybiniai ar kiti svarbūs pastatai arba objektai. O tai gali tapti kliūtimi plečiant savo kultūrinį ir geografinį akiratį.
Įdomų tyrimą atliko ir Tokijo universiteto mokslininkai. Jis parodė, kad, pasirinkus kelionės maršrutą pėsčiomis ir naudojantis GPS įrenginiu, padaroma daugiau klaidų ir sugaištama daugiau laiko kelionės tikslui pasiekti, nei pasitelkus tradicinį popierinį žemėlapį.
Daugelis tyrėjų pripažįsta, kad tokie įrenginiai tiesiog „vagia“ keliautojo dėmesį ir pažinimo džiaugsmą. Mat besinaudojantys jais žmonės paprastai labai dažnai žvilgčioja į ekraną, taip naujai matomoms vietoms skirdami žymiai menkesnį dėmesį.
Neatrastos Lietuvos vietos
Tiesa, popierinis žemėlapis patogus dar ir tuo, kad kelionės maršrutą galima pasirinkti tiesiog bedus į jį pirštu. Kita vertus, patyrusių keliautojų patarimai taip pat gali būti itin naudingi.
Laimutė Nakutienė, ne tik supažindinanti su gimtąją šalimi kitus, bet ir pati dažniausiai ją pasirenkanti savo kelionėms, atskleidžia, kokios Lietuvos vietos labiausiai žavi užsienio turistus.
„Užsieniečius pakeri unikalios vietovės, muziejų edukacinės programos, kurios padeda suprasti krašto kultūrą, papročius, tradicijas, bei įdomūs žmonės, su kuriais galima susitikti, bendrauti ir iš jų gauti žinių. Iš unikalių vietovių išskirčiau Negyvąsias kopas, Merkinę ir jos juodosios keramikos meistrus, Dūkšto ąžuolyną, Sudervės „Vilnojos“ parko skulptūras – tai nuošalios vietelės, kurias nedaug kas žino, bet jos savitos ir žavios“, – teigia ji.
Ieškantiems neatrastų, unikalių Lietuvos kampelių gidė pataria aplankyti Dzūkijos kraštą: Merkinę, Druskininkus, senuosius Dzūkijos kaimus, taipogi Kernavę ir Kuršių Neriją. Dzūkijos regioną kaip vieną gražiausių Lietuvos vietų mini ir Dainius Kinderis.
„Patarčiau dviračiu apvažiuoti Dzūkijos miškus ir Žemaitijos kaimus. Norėsis tik kartoti ir kartoti“, – tvirtina jis. „Lietuvos Magelanas“ teigia, kad jis paprastai stengiasi suderinti artimas ir tolimas keliones, nes tiek Lietuvoje, tiek užsienyje praleidus daugiau laiko, šalis pabosta.
„Kai per ilgai užsibūnu Lietuvoje, norisi bent kelioms dienoms išvykti į užsienį. Bet labiau ne dėl pažinimo, o dėl vietos pakeitimo. Kai pernelyg ilgai užsibūnu užsienyje, ypač tolimuose kraštuose, patraukia atgal. Užsinori ramybės, poilsio ir savos vietos. Kaip sakoma, žmogui niekada nėra gerai. Sugrįžus iš kelionių po užsienį Lietuva kaskart tampa ypatingesne ir gražesne. Šią vasarą planuoju keliauti būtent po Lietuvą“, – teigia D. Kinderis.
