– Kas jus sieja su Suomija?
– Šiuo metu Vilniaus universitete studijuoju lietuvių filologiją. Kai atėjo laikas pasirinkti gretutines studijas, nutariau rinktis suomių, nes tai tikrai yra labai išskirtinė kalba. Tuomet nutariau išvykti į Turku per mainų programa „Erasmus“. Kadangi jau mokiausi suomių kalbos, tai nebuvo labai netikėtas pasirinkimas.
Išvykau šiek tiek anksčiau, nes buvau gavusi stipendiją suomių kalbos kursams. Tai buvo trumpos, bet intensyvios ir įdomios paskaitos, kuriose mane supažindino ne tik su kalba, bet ir su kultūra. Kursai baigėsi iki studijų likus dviem savaitėms, tad nusprendžiau pasilikti ir šiek tiek pakeliauti po šalį.
– Ką galėtumėte papasakoti apie Turku?
– Turku miestas yra šeštas pagal dydį Suomijos miestas. Pati esu kilusi iš Alytaus, kuris taip pat yra šeštas pagal dydį Lietuvoje, tad sutapimas turbūt neatsitiktinis (juokiasi). Turku kartais yra nepelnytai nuvertinamas, tačiau tai yra buvusi sostinė ir čia tikrai yra ką pamatyti.
Šiame mieste yra tikrai patrauklių architektūros objektų. Pavyzdžiui, Turku pilis (Turun linna), kuri yra labai populiari ir tarp pačių suomių. Ji skiriasi nuo mūsų pilių – yra visiškai paprasta, bet kaip tik tuo paprastumu ir paperka. Tiems, kas nesusipažinę su Suomijos kultūra, bus įdomi ir joje esanti ekspozicija.
Būnant Turku mieste verta nueiti į ledo ritulio varžybas. Čia yra dvi arenos – profesionalų, kurių lyga nenusileidžia Helsinkiui, ir jaunučių, kurioje žaidžia būsimos žvaigždės. Lietuvoje tokios ledo ritulio kultūros neturime, tad tikrai įdomu pažiūrėti.
Vis dėlto, apžiūrėti patį Turku užtenka vienos dienos, ką tikrai reiktų išnaudoti, tai šio miesto geografinę padėtį.
– Kuo ši padėtis ypatinga?
– Pirmiausia, iš Turku labai patogu keltu nuplaukti į Stokholmą, o autobusu arba automobiliu – aplankyti daug kitų įdomių vietų.
Pavyzdžiui, Nantalio mieste yra mumių šalis. Mumiai tikrai paperka tiek vaiką, tiek suaugusįjį. Kai kurie galvoja: „Kas čia tokio tie mumiai...“, bet nuvykęs ten kiekvienas pasijaučia vaiku. Vasarą ten vyksta pasirodymai, bet bilietas nėra pigus – 30 Eur. O rudenį ir žiemą šį slėnį galima aplankyti nemokamai – vaidinimai nevyks ir į namelį neįeisi, tačiau galėsi jį apžiūrėti, o ir pats slėnis yra be galo gražus.
Nuostabi vieta, kurią iš Turku galima pasiekti per kelias minutes, yra Ruissalo ir jos jūros krantinė. Čia gali išvysti tą tikrąjį šalies grožį, kuris be galo žavi. 70% Suomijos sudaro miškai ir ežerai ir man labai patinka tai, kad suomiai labai saugo savo gamtą. Bet drauge laikomasi nuostatos, kad gamta yra kiekvieno žmogaus teisė ir visi gali laisvai prieiti prie kiekvieno ežero ir vaikščioti kiekviename miške. Čia net malkų stovyklavietėse palikta, už kurias nereikia mokėti – tiesiog ateini ir pasidarai iškylą prie laužo.
Taip pat iš Turku galima važiuoti į Rauma, kurios senamiestis yra įtrauktas į „Unesco“ sąrašą. Labai graži vieta pasivaikščioti ir atsipalaiduoti.
– O kaip pats Helsinkis?
– Pačiame Helsinkyje yra ką pamatyti, bet manau, kad tam užtenka dviejų dienų. Helsinkis žavi tuo, jog tai yra dizaino miestas – jis labai modernus ir madingas, stilingas. Labai daug visame pasaulyje garsių dizainerių yra kilę iš Suomijos. Jie turi daug garsių prekės ženklų: „Iittala“, „Marimekko“, „Artek“ ir t.t.
Aišku, kainos yra ganėtinai didelės, bet, pavyzdžiui, „Iittala“ skelbia įvairių nuolaidų. Tačiau net ir neketinant pirkti verta nepraeiti pro šalį ir užsukti pasižvalgyti. Helsinkio centre tos parduotuvės yra kaip maži muziejai – ekspozicijos labai įdomios net ir tiems, kurie nesidomi dizainu.
Iš lankytinų objektų daug kam žadą atima bažnyčia oloje, o prie pagrindinės katedros ant kalvos visi labai nori pasidaryti nuotrauką. Iš išorės ji atrodo labai didingai, bet jos vidus – paprastas. Gal kaip tik tuo ji ir žavi. Dar visiems labai siūlau aplankyti turgų – Vanha kauppahalli. Jis šiek tiek primena mažąją Barselonos turgaus versiją.
Helsinkyje yra modernaus meno muziejus Kiasma. Kiekvieno mėnesio pirmą penktadienį jis yra nemokamas. Beje, kiekvieną penktadienį 4–6 val. nemokamas ir Nacionalinis muziejus. Vis dėlto Kiasma man patiko labiau – manau, kad suomiai modernų meną pristato įdomiau.
– Tačiau jei Helsinkyje užtenka dviejų dienų, kur verta keliauti iš jo?
– Maždaug už valandos kelio nuo Helsinkio yra Porvo miestelis, kuriame labai gražus senamiestis. Taip pat jame yra šokolado fabrikėlis ir parduotuvė, kuri garsėja saldainiais visoje Suomijoje. Be to, šio miestelio architektūra labai šilta, su daug mažų, spalvotų skandinaviško stiliaus namukų.
Tamperės centre labai graži architektūra, yra tikrai išskirtinių muziejų – galbūt net įdomesnių negu Helsinkyje. Aišku, šis miestas išgarsėjęs savo bokštais – Näsinneula ir Pyynikki. Näsinneula yra aukščiausias apžvalgos bokštas Šiaurės šalyse.
Miške esantis Pyynikki bokštas yra kiek mažiau žinomas turistų, bet tarp suomių jis labai garsus. Iš jo taip pat atsiveria visas miestas, bet jis garsėja ne tik panorama. Svarbiausias dalykas – jo apačioje esanti kavinė, kurioje gaminamos pačios skaniausios spurgos. Tikrai, aš tokių skanių dar nesu ragavusi.
Dar iš Helsinkio labai patogu persikelti į Suomenlinnos salą. Dvidešimt minučių – ir tu esi nuostabiame salyne, kuris apsuptas jūros. Ten galima ramiai pasivaikščioti ir pasigrožėti vaizdu, bet galima ir kiek ekstremaliau palandžioti po tvirtovės vartus aklinoje tamsoje. Ta vieta yra įtraukta į „Unesco“ sąrašą. Jei plaukiate keltu iš Helsinkio į Stokholmą, atsiveria pasakiškas vaizdas į Suomenlinna ir visas kitas mažytes salytes.
– Minėjote, kad buvote ir Laplandijoje? Ką galėtumėte papasakoti apie ją?
– Žymiausias Laplandijos kurortas yra Rovaniemis, šalia kurio yra Kalėdų Senelio vila. Įėjimas ten yra nemokamas, tik nuotrauka su Kalėdų Seneliu kainuoja. Tačiau galima aplankyti ir paspausti jam ranką. Vaikus ten apima ekstazė, jie net savo vardus pamiršta (juokiasi). Ten galima paragauti elnienos, aplankyti Arkties muziejų, tačiau tikrosios Laplandijos Rovaniemyje nepamatysi.
Tam reikia imti automobilį ir važiuoti toliau. Inari yra viena iš populiariausių vietų Šiaurėje ir ten galima sutikti samių kultūros žmonių. Jie turi elnių fermą, kur galima patiems juos pašerti, nusifotografuoti, pasivažinėti elnių kinkiniais. Taip pat jie pakviečia tave į savo tradicinį būstą, kur samiškai dainuoja dainas, pasakoja istorijas. Tai yra be galo įdomu.
Gamta ten yra tiesiog kvapą gniaužianti. Nereikia nei muziejų Laplandijoje, nei kokių nors objektų, tiesiog vaikščioji ir stebiesi, ar tai tikra, nes dažnai žiūri nuotraukas ir galvoji: Ar tikrai taip gali būti pasaulyje? Tikrai gali.
– Daug kas mano, kad suomiai yra šalti žmonės. Ką apie juos manote jūs?
– Įdomu tai, kad kai jiems pasakai, ką apie juos manai, jie juokiasi, nes netiki, kad tokie yra. Galbūt dėl to, kad yra ganėtinai drovūs. Aš manau, kad jie yra labai mandagūs, paslaugūs ir pakantūs. Net ir gatvėje gali drąsiai klausti bet kurio žmogaus, ir jis tau atsakys arba prisipažins, kad nežino. Jie visada išlieka ramūs, pakartos tiek kartų, kiek reikia, ir jiems neatsibos. Be to, jie yra „žodžio žmonės“ – jeigu pasakė, tai taip ir bus. Ir jie labai sąžiningi, dauguma iš jų nemoka meluoti ir net nesupranta, kam to reikia. Tas labai žavi.
Tik nėra lengva su jais „susibendrauti“. Galbūt jie nėra tokie kaip pietiečiai, kurie greit prie tavęs prieis, greitai priims į savo būrį, šypsosis, kvies leisti laiką kartu, bet vėliau grįžtamojo ryšio nebus – tiesiog buvo smagu ir tiek. Susidraugavimas su suomiais užtrunka, nes dauguma jų tikrai nėra iš tų žmonių, kurie puola bičiuliautis. Tačiau jeigu tai pavyks, tada jau tikrai būsi jų draugas, ir ta draugystė truks ilgai.
– Tad ko gi labiausiai pasiilgstate Suomijoje?
– Neskaitant studijų kokybės, kuri tikrai labai aukšta, pasiilgstu tam tikro žvalumo iš aplinkinių. Ten bet kur užėjus, net ir į eilinį prekybos centrą, pardavėjas tau visada pasakys „labas“ ir „iki“. Jie yra labai mandagūs ir sveikinasi tūkstančius kartų per dieną. Ir tas mandagumas nėra dirbtinis, jiems tai visiškai natūralu. Suomiai net negalvoja, kad gal jų neprisimena, kad gali ką nors pagalvoti. Nesvarbu, moi – ir viskas. To tikrai pasiilgstu.
Ir kelionių pasiilgstu. Kas man labai patinka ir ką siūlau išbandyti visiems, tai OnniBus – laimės autobusas. Su juo net ir iš Turku į Helsinkį gali pavykti nukeliauti už du su puse euro. Tai tikrai juokinga suma – tiek kainuoja kavos puodelis. Bilietą reikia pirkti internetu, bet net ir vyresnio amžiaus žmonėms tai nesudaro problemų, ir dauguma vietinių žino šį autobusą.
– Ką galėtumėte patarti keliaujantiems į Suomiją pirmą kartą?
Pirmiausia reikia tiesiog nebijoti keliauti, negalvoti, kad tai yra brangi šalis. Helsinkiui kainomis tikrai nenusileidžia tokie miestai kaip Londonas ar Paryžius. Tiesiog čia reikia iš anksto planuoti ir galvoti, kaip sutaupyti pinigų. Tačiau aš raginčiau neapsistoti vien Helsinkyje, o imti automobilį arba sėsti į autobusą ir pamatyti kuo daugiau.
Jeigu vyksti į Suomiją, apsistojęs viename mieste gali šiek tiek nusivilti. Manau, geriausia iš Talino persikelti į Helsinkį, iš Helsinkio važiuoti į Turku, ir tada jau traukti į Nantalį, į Ruissalo, Raumą arba Tamperę. Svarbu nebijoti naudotis autobusais, kurie yra tikrai patogūs ir nebrangūs, net ir be nuolaidų.
Reikėtų neapsiriboti vien žinomais objektais, bet stengtis pamatyti gamtą. Ji tikrai yra išskirtinė, ypač keliaujant link Laplandijos. Tikrai kiekvienas galėtų pasimokyti iš suomių, kaip ne tik tausoti gamtą, bet ir patraukliai ją pateikti.
