Liepos viduryje Rusija sušvelnino su COVID-19 susijusius pasienio apribojimus. Tai įvyko pirmą kartą nuo tada, kai dar nebuvo kilusi pandemija, Šengeno vizas turintys rusai dabar gali teisėtai kirsti sieną autobusu ar automobiliu, nors jiems draudžiama keliauti į ES lėktuvais ir traukiniais.
„Rusai pradėjo važiuoti“, – teigė Rytų Suomijos universiteto turizmo verslo profesorius Juho Pesonenas.
„Apsipirkimo turizmas visada buvo viena pagrindinių priežasčių, kodėl rusų turistai atvyksta į Suomiją, net jei tai tik vienai dienai“, – „Euronews“ teigė jis.
Absoliutūs skaičiai dabar nėra dideli: liepą sieną kirto apie 176 tūkst. žmonių. Tai gerokai mažiau nei prieš pandemiją, kai 2019 m. liepą buvo beveik 950 tūkst. sienos kirtimų, kasdien atvykdavo dešimtys tūkstančių rusų.
Lapenranta, pagrindinis pietryčių Suomijos miestas, prieš pandemiją dėl rusų perkamosios galios kasdien gaudavo milijoną eurų pajamų.
Tačiau tai, kad rusai apskritai atvyksta į Suomiją, yra reikšminga, nes Suomija šiuo metu yra paskutinė ES šalis, besiribojanti su Rusija, kuri vis dar išduoda turistines vizas (iki šių metų jų išduota apie 13 tūkst.), o kitos šalys, pavyzdžiui, Lenkija ir Baltijos šalys, nustojo tai daryti.
Suomija šiuo metu yra paskutinė ES šalis, besiribojanti su Rusija, kuri vis dar išduoda turistines vizas.
Maskva „reaguos labai neigiamai“, jei Helsinkis paseks jų pavyzdžiu ir taip pat sustabdys vizų išdavimą rusams, šią savaitę pareiškė Kremliaus atstovas spaudai.
Politinė reakcija Suomijoje
Pagrindinės Suomijos politinės partijos plačiai remia siekį sustabdyti Rusijos turizmą neišduodant naujų vizų. Tačiau tam kiek trukdo maždaug 100 tūkst. rusų, kurie jau turi Suomijos Šengeno vizas, ir dar šimtai tūkstančių rusų, turinčių kitų šalių išduotas Šengeno vizas.
Panašu, kad Suomijos vyriausybė nori palaukti, kol ES priims bendrą poziciją šiuo klausimu, o ne imtis vienašališkų veiksmų. Kadangi ministrė pirmininkė Sanna Marin šiuo metu atostogauja, galima nujausti, kad ją pakeičiantis laikinasis ministras greičiausiai nesiims ryžtingų veiksmų.
Opozicinės partijos politikas Kai Mykkänenas sako, kad vis dar svarbu pasiųsti žinią Rusijos žmonėms taikant vizų sankcijas.
„Tai nėra juodas ar baltas klausimas, viduje mes kalbėjomės apie pliusus ir minusus“, – sakė K.Mykkänenas. – Pagrindinis iššūkis yra tas, kad galimybės čia atvykti uždarymas rusams gali sukelti pyktį ant mūsų, o mūsų tikslas yra sukelti pyktį ant Putino režimo ir karo.“
„Atsižvelgiant į visa tai, teisinga parodyti rusams, kad ir jie, kaip tauta, yra atsakingi už dabartinio režimo ir jo politikos palaikymą. Kai Ukrainoje vyksta tokio masto įvykiai, negalime toliau palaikyti normalių santykių tarp mūsų dviejų šalių“, – akcentavo K.Mykkänenas.
Rusai įpratę vykti į Suomiją
Suomiją ir Rusiją skiria 1340 km ilgio beveik nesaugoma siena, kurioje yra tik keli oficialūs sienos kirtimo punktai.
Iki COVID-19 pasienyje gyvenantys rusai buvo įpratę į Suomiją atvykti savaitgaliui arba apsipirkti šios šalies prekybos centruose ir universalinėse parduotuvėse.
Pasienyje gyvenantys rusai buvo įpratę į Suomiją atvykti savaitgaliui arba apsipirkti šios šalies prekybos centruose.
Piko metais 2012–2014 m., kai rublis euro atžvilgiu buvo palyginti stiprus, per sieną važiuodavo tiek daug rusų, kad net buvo sukurta interneto svetainė, skirta netinkamai pastatytiems rusų automobiliams Lapenrantoje fiksuoti.
Kai kurios Suomijos įmonės neabejotinai norėjo pasinaudoti šiuo nauju rusų antplūdžiu, o šią savaitę socialinėje žiniasklaidoje pasirodžiusi nuotrauka, kurioje matyti ant padėklų sukrauti 10 kg cukraus maišai, matyt, paruošti rusams, patiriantiems su sankcijomis susijusį trūkumą, sulaukė pasipiktinimo komentarų.
„Daug žmonių pyksta dėl rusų, – teigė Rytų Suomijos universiteto profesorius Juho Pesonenas. – Tačiau, žinoma, verslas turi prisitaikyti prie šios naujos situacijos, o daugelio problema yra ta, kad niekas nežino, kas nutiks kitą savaitę, kitą mėnesį, kitais metais. Nei Rusijos, nei Suomijos politikos formavimo strategijos prognozuoti neįmanoma.“
„Jei pažvelgtume į rusus, atvykstančius į Suomiją, daugelis jų užsiima apsipirkimo turizmu. Kaip verslininkui būtų protinga pardavinėti tuos produktus, kurių rusai ieško, pavyzdžiui, kavą ar cukrų“, – pridūrė jis.
Kol Suomijos prekybos centrai kaupia atsargas, kad patenkintų naujus Rusijos poreikius, Sankt Peterburgo autobusų bendrovės teigia, kad dirba visu pajėgumu.
„Pastarosiomis savaitėmis jis buvo sistemingai pilnas. Žmonės nori pasinaudoti lengvesniu pravažiavimu“, – sakė įmonės „Balt Car“ atstovas Sergejus Ivanovas.
Vienas rusų turistas Lapenrantoje teigė, kad Suomijoje lankosi jau 12 metų.
„Tai graži šalis su gamta ir ežerais“, – kalbėjo Borisas Sourovcevas, gyvenantis Sankt Peterburge maždaug už 400 km.
Turėdamas 5 metų Suomijos vizą, 37 metų B.Sourovtsevas kasmet po kelis kartus aplankydavo šalį, tačiau dabar jis baiminasi, kad tai baigsis.
„Man būtų labai liūdna ir apmaudu. Tikiuosi, kad karas greitai baigsis“, – sakė jis.
Kai kurie vietiniai parduotuvių savininkai taip pat nepritaria idėjai atimti iš rusų galimybę lankytis Suomijoje.
Kai kurie vietiniai parduotuvių savininkai taip pat nepritaria idėjai atimti iš rusų galimybę lankytis Suomijoje, ypač po to, kai patyrė ekonominį poveikį dėl jų nebuvimo pandemijos metu.
„Tai pati absurdiškiausia idėja. Ką jie laimės, izoliuodami paprastus rusus?“ – klausė Mohamadas Darwichas, už kelių minučių nuo sienos esančios parduotuvės „Laplandia Market“ savininkas.
„Žmonės, raginantys uždrausti vizų režimą, sukelia didžiulę problemą vietiniams gyventojams ir verslui“, – teigė M.Darwichas.
