Lapkričio 14 dieną apie nemokumą pranešusi UAB „Freshtravel“ (valdanti prekinį ženklą „Plius Travel“) prie suskilusios geldos paliko daugybę žmonių: į šio kelionių organizatoriaus parduotas keliones tuo metu buvo išvykę per 500 turistų.
Dar 2300 žmonių, pirkusių „Freshtravel“ paslaugas, į keliones taip ir neišskrido. Jie iki šiol nežino, atgaus ar ne už keliones sumokėtus pinigus. Mat iš 700 tūkst. litų bendrovės draudimo pinigų beveik neliko – 600 tūkst. litų buvo išleisti, kad „Freshtravel“ klientai iš Egipto ir Portugalijos galėtų parskristi į Lietuvą.
Prieš kelionę patikrino įmonės rodiklius
Vienas nukentėjusiųjų – Eduardas Zeziulevičius. Ukmergėje gyvenantis vyras, kartu su abituriente dukra planavo keliauti į Madeirą (Portugalija). Kelionę, kainavusią 3598 litų, lapkričio 7 dieną E.Zeziulevičius įsigijo iš grupinių apsipirkimų portalo grupinis.lt. Kelionių organizatoriumi buvo nurodyta bendrovė „Freshtravel“.
Skrydis į Madeirą buvo suplanuotas lapkričio 22-ąją. Tačiau lapkričio 14-osios vakarą važiuodamas automobiliu per radiją E.Zeziulevičius išgirdo apie „Freshtravel“ bankrotą.
„Buvau šokiruotas. Paskambinęs dukrai pasakiau, kad į Madeirą nebeskrisime, nes kelionių organizatorius bankrutavo“, – prisiminė pašnekovas. Teisininko išsilavinimą turintis ukmergiškis tvirtino „Freshtravel“ pasitikėjęs, nes prieš kelionę patikrino bendrovės finansinius duomenis – pateikti duomenys abejonių nesukėlė.
„Patikrinau įmonės finansinius rodiklius Creditinfo.lt. Buvo nurodyta, kad kreditingumo rizika maža, įmonė skolų neturi. Atsargumo ėmiausi, nes jau buvau netiesiogiai susidūręs su vieno kelionių organizatoriaus bankrotu. Birželio 2-8 dienomis vykome į kelionę, kurią pirkome iš „Go Planet Travel“. Tąkart mums viskas buvo gerai, spėjome paatostogauti ir grįžti. Bet po trijų savaičių bendrovė bankrutavo. Tačiau pažįstami nukentėjo“, – pasakojo pašnekovas.
Nukentėjusieji susivienijo
Atidžiai sekęs informaciją apie „Freshtravel“ bankrotą, E.Zeziulevičius iš karto suprato, kad Turizmo departamentas situaciją sprendžia pagal ankstesnį modelį, kuris nėra palankus nukentėjusiesiems.
Niekas nekalba apie baudžiamąją įmonės ir jos savininko atsakomybę, tik civilinius ieškinius. O juk visiems akivaizdu – „Freshtravel“ bankrotas yra tobulai įvykdyta afera, už kurią turi būti skirta atitinkama bausmė.
„Departamentas viską stumia nuo savęs. Niekas nekalba apie baudžiamąją įmonės ir jos savininko atsakomybę, tik civilinius ieškinius. O juk visiems akivaizdu – „Freshtravel“ bankrotas yra tobulai įvykdyta afera, už kurią turi būti skirta atitinkama bausmė“, – įsitikinęs pašnekovas.
E.Zeziulevičiaus teigimu, tai, kad departamentas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, – geras žingsnis. Tačiau nukentėjusiesiems taip pat turėjo būti pasiūlyta tapti baudžiamojo proceso dalyviais ir tiesiogiai dalyvauti šiame procese.
„Kažkodėl niekas nemini sukčiavimo stambiu mastu (o tai ir buvo padaryta), neprašo nukentėjusiuosius pateikti skundų. Iš esmės jie paliekami už borto: nepateikę skundų Generalinei prokuratūrai, jie negali dalyvauti baudžiamajame procese ir gauti visą informaciją apie jo eigą. Viskas, kas žmonėms lieka – atrinkta informacija iš departamento. Arba laukimas nežinioje“, – piktinosi E.Zeziulevičius.
Laukti sudėjęs rankų jis neketino, todėl kartu su kitais likimo broliais nusprendė suburti nuo „Freshtravel“ nukentėjusius žmones. Šią savaitę socialiniame tinkle sukurta uždara grupė „Freshtravelapgautieji“, prie kurios jau prisijungė 107 žmonės.
„Mūsų pagrindinis tikslas – parodyti, kad tokie kelionių organizatoriai (kaip „Freshtravel“ – aut. past.) žinotų: jie turės atsakyti ne tik civiline tvarka, bet ir pagal baudžiamąjį kodeksą“, – sakė E.Zeziulevičius, kuris yra vienas iš grupės iniciatorių. Nukentėjusius nuo „Freshtravel“ jis kvietė prisijungti prie šios grupės „Facebook“ arba susisiekti elektroniniu paštu: eduardas.z@hotmail.com arba apgautieji@gmail.com
Uždaroje „Facebook“ grupėje nariai dalijasi savo patirtimi, kaip susigrąžinti sumokėtus pinigus, pateikia naujienas, susijusias su „Freshtravel“ bankrotu, taip pat dalijasi skundų, prašymų kompensacijai gauti ir pan. dokumentų pavyzdžiais.
Taip pat grupės nariams nebus būtina patiems dalyvauti civilių bylų nagrinėjime – jiems galės atstovauti išrinktas atstovas. Greičiausiai juo taps kuris nors iš grupės narių, išrinktas bendru sutarimu.
Siekia griežtesnės bausmės „Freshtravel“ vadovui
Nors grupė įkurta vos prieš kelias dienas, dalis narių jau kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. Pateiktuose skunduose atkreipiamas dėmesys, kad „Freshtravel“ bankrotas buvo nusikalstamas, todėl prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą „Freshtravel“ vadovo Gedimino Kerio atžvilgiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas stambiu mastu) ir BK 209 straipsnį (nusikalstamas bankrotas). Atskiro ikiteisminio tyrimo reikalaujama ir dėl bendrovės „Freshtravel“ veiklos – nukentėjusieji įsitikinę, kad įmonė sukčiavo stambiu mastu.
„Pateikę skundus nukentėjusieji taps tiesioginiais proceso dalyviais, todėl gaus visą informaciją apie jo eigą ir priimtus sprendimus“, – sakė skundą į Generalinę prokuratūrą nusiunęs E.Zeziulevičius.
Jei Generalinė prokuratūra patenkintų nukentėjusiųjų prašymus ir pradėtų jų pageidaujamus ikiteisminius tyrimus, bendrovei „Freshtravel“ ir jos vadovui G.Keriui grėstų didesnė atsakomybė – už sukčiavimą stambiu mastu – iki 8 metų nelaisvės, už nusikalstamą bankrotą – iki 3 metų kalėjimo.
Į Generalinę prokuratūrą dėl nusikalstamos „Freshtravel“ veiklos anksčiau kreipėsi Turizmo departamentas. Jų skundo pagrindu pradėtas tyrimas dėl galimo didelės vertės svetimo turto pasisavinimo, turto iššvaistymo ir dokumentų klastojimo. Už tai gresia laisvės atėmimo bausmė iki 3 metų.
Sukurs precedentą?
Tačiau tai – ne vieninteliai teisiniai žingsniai, kurių ėmėsi grupės „Freshtravelapgautieji“ nariai. Teisybės ieškoti apsisprendę žmonės ketina išsiaiškinti, koks vaidmuo teko grupinių apsipirkimų portalus grupinis.lt ir beta.lt valdančiai bendrovei „Cherry Media LT“.
Paradoksalu, tačiau mes, „Freshtravel“ keliones įsigiję, bet į jas neišvykę žmonės, turime teisę reikalauti kompensuoti patirtus nuostolius iš tų „Freshtravel“ klientų, kurie buvo išvykę į Egiptą ir Madeirą bei parskraidinti užsakytais lėktuvais. Galima sakyti, kad valstybė juos pakišo.
„Tai buvo labai pelningas verslas: kelis mėnesius „pavaro“ reklamą, paskui pasiima pinigus ir nebegrąžina, teisindamiesi, kad jie – tik tarpininkai, o ne pardavėjai. Tačiau iš tiesų atsakomybė tenka ne tik bankrutavusiam kelionių organizatoriui, bet ir pardavėjui. Jeigu „Cherry Media LT“ negrąžins komisinių, teisiškai bus tiesioginiai paslaugos pardavėjai, kurie neįvykdė sutarties“, – teigia „Freshtravelapgautieji“ nariai.
Artimiausiuose „Freshtravel“ bankroto aukų planuose – precedento neturintis siekis susigrąžinti regresą (teisėje tai – atgręžtinis reikalavimas).
„Paradoksalu, tačiau mes, „Freshtravel“ keliones įsigiję, bet į jas neišvykę žmonės, turime teisę reikalauti regreso (kompensuoti patirtus nuostolius) iš tų „Freshtravel“ klientų, kurie buvo išvykę į Egiptą ir Madeirą bei parskraidinti užsakytais lėktuvais. Galima sakyti, kad valstybė juos pakišo: pagal įstatymo raidę tie žmonės turės grąžinti pinigus, kurių realiai net neturėjo. Teismai neturi panašios praktikos, tai bus precedentas“, – sakė E.Zeziulevičius.
Pasak jo, paradoksali situacija susidarė, nes „Freshtravel“ kelionėms ir keleiviams numatytos draudimo lėšos 700 tūkst. litų nebuvo paskirstytos po lygiai visiems nuo bankroto nukentėjusiems įmonės klientams – ir tiems, kurie išvyko į keliones, bet negalėjo sugrįžti, ir tiems, kurie į keliones nebeišvyks.
„Kadangi departamentas (Valstybinis turizmo departamentas – aut. past.) 600 tūkst. litų išleido 530 žmonių, likę 2300 dabar turi teisę pareikšti pretenziją tiems žmonėms. Skamba neįtikinamai, tačiau teisę į regresą mes turime“, – sakė advokatu dirbęs E.Zeziulevičius.
