1963 metais amerikiečių publicistas ir leidėjas Merloydas Lawrence'as „The Atlantic“ paskelbė publikaciją apie Barseloną, paminėdamas daugybę šiame mieste esančių įdomių objektų, vietų ir kitų kultūrinių ypatybių: prekiautojus Las Ramblas, maistą, išskirtinius „Katalonijos architekto-laureato“ Antonio Gaudi sukurtus pastatus.
Tarp jų, žinoma, ir žymiausią – šv. Šeimynos (Sagrada Familia) bažnyčią. Aprašydamas šią šventovę M.Lawrence'as pažymėjo, kad, nors katedra dar neužbaigta, ji jau dabar ypatinga: joje, regis, „nevaržomai sprogsta akmenys, virsdami į botanikos fantazijas ar vaško lipdinius“.
Tuomet, kai Sagrada Familia aplankė amerikiečių publicistas, nuo žymiojo A.Gaudi kūrinio statybų pradžios buvo pradėję 52 metai – bažnyčia pradėta statyti 1883-aisiais.
Dabar, pradėjus dar keliasdešimčiai metų, oficialiai paskelbta, jog Sagrada Familia statybos pasiekė finišo tiesiąją – prasidėjo paskutinis etapas.
Visos statybos vyksta vadovaujantis A.Gaudi paliktais brėžiniais. Pasak juos išstudijavusio dabartinio šio statinio vyriausiojo architekto Jordi Faulio, iki statybų pabaigos liko visai nedaug.
Planuojama, kad iki 2026 metų bus pastatyti paskutiniai šeši bokštai, numatyti pirminiame bazilikos projekte.
Iš viso jų bus 18 – kiekvienas dedikuotas skirtingai religinei figūrai.
Bažnyčios statybų pabaiga sutaps su 100-osiomis jos autoriaus A.Gaudi mirties metinėmis.
Tiesa, gali būti, kad kai kurios papildomos dekoro detalės bus uždėtos vėliau. Tačiau iš esmės 2026 metais žymiausias Barselonos statinys bus baigtas.
Jis bus aukščiausias religinis pastatas Europoje. Sagrada Familia aukštis sieks 564 pėdas.
A.Gaudi tikėjo, kad jo „klientas“ – Dievas – niekur neskuba, todėl šią bažnyčią suprojektavo su daugybe išskirtinių detalių.
Pasakojama, kad A.Gaudi tikėjo, kad jo „klientas“ – Dievas – niekur neskuba, todėl šią bažnyčią suprojektavo su daugybe išskirtinių detalių.
Dėl jų gausos ir pobūdžio nesutaria ne tik turistai, bet ir meno atstovai.
Vieniems atrodo, jog tokia architektūra – genijaus kūrinys, kiti Sagrada Familia vertina kaip beskonybę.
Dailininkas Salvadoras Dali šią šventovę yra pavadinęs „paliečiančia erogenines zonas“, o vokiečių kilmės architektas Walteris Gropiusas – „nepaprasto techninio tobulumo“ objektu. Tuo metu kai kurie kiti jų kolegos bažnyčią atvirai vadino kiču.
Nepaisant skirtingų vertinimų, aišku viena – Sagrada Familia – yra unikali. Nieko keisto, jog jau daugybę metų ji yra vienas lankomiausių turistinių objektų ne tik Barselonoje, bet ir visoje Ispanijoje.
