„Nors JAV miestai stebina ir traukia savo dydžiu ir galimybėmis, nuostabiausias dalykas šioje šalyje – gamta ir joje esantys nacionaliniai parkai. Todėl, kai tik grįžome iš kelionės po Kaliforniją, iškart pradėjome planuoti kitą kelionę į Didįjį kanjoną ir Las Vegasą.
Nes kelionės automobiliu yra nuostabus reikalas! Ir ne vien todėl, kad važiuodamas pamatai kur kas daugiau vaizdų. Nemažiau svarbus dalykas ir tai, kad, turėdamas automobilį, turi kur kas daugiau laisvės: panorėjęs gali sustoti akį patraukusioje užkandinėje, „užtrukti“ dieną kitą patikusiame mieste ar netgi kardinaliai pakeisti maršrutą“, – sakė keliautojai, pasivadinę „Svajonių Ambasadoriais“.
Jų kelionėje automobilis ne kartą tarnavo ir kaip miegamasis, todėl šį sykį išsinuomoję Gedimino vaikystės svajonių mašiną – autobusiuką, kuris savo dydžiu prilygo mini butukui, jie jautėsi tarsi keliautų su „namu“.
„Kelionę pradėjome anksti ryte, nes norėjome Didįjį kanjoną pasiekti dar prieš leidžiantis saulei. Važiavome istoriniu Route 66 greitkeliu, kuriuo didžiosios ekonominės krizės laikotarpiu 1930–1940 m. į Kaliforniją ir Vakarų pakrantę keliavo apie 0,5 mln. bedarbių ir nepasiturinčių žmonių. Nuo 1985 m. greitkelis nebenaudojamas pagal savo pirminę paskirtį, tačiau įgijo nacionalinio kraštovaizdžio kelio statusą ir tapo vienu iš pasauliniu mastu žinomų simbolių“, – pasakojo Gediminas.
Pasak jo, važiuodami jiedu stojo mažuose bei jaukiuose miesteliuose, kur sutiko nemažai draugiškai nusiteikusių vietinių gyventojų. Tiesa, sustojimams daug laiko lietuviai neskyrė, nes karštis buvo sunkiai pakeliamas.
„Man ne kartą kilo klausimas: kuo žmonės užsiima šiuose mažuose miesteliuose, kuriuose kepina 40 laipsnių karštis ir aplinkui nusidriekusi dykuma?“ – savo įspūdžiais dalijosi Aušrinė.
Abiem jiems didžiausią įspūdį paliko Viljamso miestelis, kuris yra įsikūręs vos už 60 mylių nuo Didžiojo kanjono nacionalinio parko.
„Jame amerikietiško stiliaus kavinėse vakarieniavo daug turistų ir vietinių gyventojų, todėl jis atrodė kur kas „gyvesnis“ nei kiti Arizonos valstijos miesteliai“, – pasakojo Aušrinė.
Didįjį kanjoną keliautojai pasiekė, kaip ir planavo – prieš leidžiantis saulei, tačiau saulės palydėti nebesuspėjo, nes atodangos, kurioje ją palydėti rekomendavo vietiniai, stovėjimo aikštelėje nebuvo laisvų stovėjimo vietų.
Tačiau liūdėti būtų buvę mažų mažiausiai kvaila, kadangi prieš akis savo galybę demonstravo vienas iš 7 pasaulio gamtos stebuklų – 1828 m gylio ir 445 km ilgio Didysis kanjonas.
Išvydę kanjoną net sustingome – tokio reginio dar nebuvo tekę matyti. Nors tai nėra didžiausias kanjonas pasaulyje, tačiau kad garsiausias, nedrįs ginčytis nė vienas
Sunkiai suvokiamo dydžio kanjoną suformavo šiuo metu jo apačioje tekanti Kolorado upė. Uoliniuose kalnuose prasidedanti upė pradžioje tekėjo akmeninga lyguma. Tačiau kai prieš 10 milijonų metų jos viduryje ėmė kilti Žemės pluta, upei kelią teko prasigraužti per žemės paviršiaus įtrūkimus. Ne veltui sakoma, lašas po lašo ir akmenį pratašo – praėjus 6 milijonams metų upei pavyko prasiskverbti per kietas uolienas ir plukdyti savo vandenis kita tėkme.
„Išvydę kanjoną net sustingome – tokio reginio dar nebuvo tekę matyti. Nors tai nėra didžiausias kanjonas pasaulyje, tačiau kad garsiausias, nedrįs ginčytis nė vienas. Aplankyti Didžiojo kanjono kasmet atvažiuoja 5 milijonai žmonių. Ir nesunku suprasti, kodėl! Iš pradžių sužavi šio nuostabaus gamtos stebuklo dydis, kurio negeba aprėpti žmogaus akys. Vėliau pradedi grožėtis skirtingų spalvų uolienomis, kurios atrodo kaip geologijos enciklopedijos, gebančios parodyti, kas Žemėje vyko per pastaruosius 1,5 milijardo metų. Vaizdai tikrai atima žadą ir norisi nuo jų niekada neatsitraukti“, – pasakojo keliautojai.
Jie neslėpė: turbūt taip ir būtų sėdėję, jeigu ne atėjusi naktis. „Nors su savimi naktis „atsinešė“ šį tą nuostabaus – įspūdingo ryškumo žvaigždes, kurias stebėti susirinko begalė parko lankytojų. Dauguma iš jų iš anksto buvo apsirūpinę teleskopais. Tam, kad žvaigždes stebėti būtų paprasčiau, visame parke porai valandų buvo išjungtos šviesos. Tokio gražaus dangaus niekur kitur mums dar nėra tekę matyti, todėl nors ir pavargę, žiūrėjome į jį tol, kol pradėjo skaudėti kaklus“, – vienas per kitą pasakojo Aušrinė ir Gediminas.
Kitą dieną jie nusprendė pataupyti jėgas ir nelėkti prie kiekvienos apžvalgos aikštelės.
„Pasirinkome vieną iš maršrutų ir neskubėdami važinėjome stabtelėdami ten, kur matėme gražiausius vaizdus. Nors, tiesą sakant, Didysis kanjonas beveik iš visų apžvalgos aikštelių atrodo panašiai, tad lėkti prie visų galimų atodangų tikrai nėra prasmės. Džiugino ir tai, kad šiame parke nebuvo taip nežmoniškai karšta kaip kitose Arizonos valstijos vietose, tad lauke leisti laiką visai nebuvo problema.
Vakare aplankėme parke įsikūrusi kaimelį, kuriame radome nemažą prekybos centrą, krūvą kavinių, restoranų ir barų. Turbūt šie patogumai ir neatitrūkimas nuo civilizacijos dar labiau padidina lankytojų skaičių šiame parke, nes žmonių čia gausu ir dieną, ir naktį. Matyt, tie žmonės sukuria atmosferą, kurioje jautėmės labai jaukiai ir saugiai. Tikrai buvo gera sėdėti gamtoje naktį, gurkšnoti vyną, stebėti žvaigždes ir nebijoti, kad užpuls meška (ko baiminomės kituose Amerikos Nacionaliniuose parkuose). Žinoma, pavojingų gyvūnų čia taip pat yra, tarkime, kalnų liūtai, tačiau jie renkasi ramesnes vietas, kuriose žmonės nesilanko“, – sakė Aušrinė ir Gediminas.
Paskutinį rytą Didžiojo kanjono nacionaliniame parke „Svajonių Ambasadoriai“ praleido stebėdami saulėtekį vienoje iš tako, kurį pasiryžo įveikti, stebėjimo aikštelių. Nors keltis reikėjo labai anksti, nenupasakojami vaizdai ir įspūdžiai atpirko patirtą nuovargį.
„Kėlėmės 4 valandą ryto. Nemeluosime, lengva nebuvo, tačiau neturėjome laiko žadintuvo signalo atidėjimui, todėl pakilome ir skubėjome į žygio pradžios tašką. Nuėjus porą kilometrų, supratome, kad mašinoje palikome visus elementus fotoaparatui, todėl nufilmuoti galėjome tik vieną neilgą siužetą. Iš pradžių tai ne juokais suerzino, tačiau vėliau supratome, kad dalykai vyksta ne veltui ir tai, kad neturėjome galimybės įamžinti savo žygio, buvo nuostabu!
Ėjome ir gėrėjomės vaizdais atsipalaidavę ir tai darėme tik dėl savęs – kartais to labai reikia, ypač kai kasdien stengiesi įamžinti kuo nuostabesnį vaizdą ar emociją ir tai tampa nebe malonumu, o darbu
Ėjome ir gėrėjomės vaizdais atsipalaidavę ir tai darėme tik dėl savęs – kartais to labai reikia, ypač kai kasdien stengiesi įamžinti kuo nuostabesnį vaizdą ar emociją ir tai tampa nebe malonumu, o darbu.
Žygiavome 5 valandas ir per jas įveikėme 16 kilometrų kalnų takais.
Nors einant atgal keletą kartų „pakirto kojas“ ir grįžome šlapi, purvini bei pavargę, buvo verta, nes tikime, kad įspūdžiai išliks visam gyvenimui“, – sakė Aušrinė ir Gediminas.
Kokias nuodėmes verta padaryti „Nuodėmių mieste“?
Kiek pailsėję ir nusiprausę keliautojai patraukė Las Vegaso, kuris dar vadinamas „Nuodėmių miestu“, link. Nors daugumai Las Vegasas asocijuojasi su atostogomis ir šėlionėmis iki paryčių, gyvena čia nemažai ir vietinių gyventojų. Las Vegasas yra 29-asis tankiausiai apgyvendintas miestas JAV, kuris yra įsikūręs Nevados valstijoje Mohave dykumoje.
„Šis prieš šimtmetį iš niekur išdygęs miestas mums iš pradžių atrodė kaip miražas dykumoje. Kas ir kodėl čia nusprendė pastatyti miestą? Išties nežinojome, ko tikėtis iš miesto, kur dauguma vyksta pašėlti, pamesti galvą, draugus, susituokti, pralošti ar išlošti.
Tačiau, kaip sakoma, nepamatęs nesužinosi, todėl nusprendėme patys patikrinti. Kadangi turėjome čia tik vieną vakarą, viešbutyje ilgai neužsibuvome ir lėkėme į miesto centrą, kur susitikome su čia iš Angelų miesto Los Andželo atskridusiu draugu.
Las Vegase gali rasti absoliučiai viską: Eifelio bokštą, Venecijos kanalus, Empire State pastatą, atrakcionus, na ir, žinoma, kazino, kurie yra tapę šio miesto simboliu
Draugas buvo nuostabus gidas ir aprodė įdomiausias šio išskirtinio miesto vietas, kazino, barus, prekybcentrius ir gatves. Nors buvo jau vėlu, karštis beveik neatslūgo, todėl ilgai būti lauke visai nebuvo noro.
Einant miesto gatvėmis galvoje skambėjo vienintelis žodis KIČAS, nes čia visko buvo tiek daug. Gal net per daug? Las Vegase gali rasti absoliučiai viską: Eifelio bokštą, Venecijos kanalus, Empire State pastatą, atrakcionus, na ir, žinoma, kazino, kurie yra tapę šio miesto simboliu.
Ir mes aplankėme garsiausius, naujausius ir didžiausius kazino, kurie nustebino savo architektūra, dydžiu ir teikiamomis paslaugomis. Kiekviename kazino gali rasti begales kavinių, barų, užkandinių, klubų, parduotuvių. Kitaip sakant, apie viską pagalvota, kad klientas, čia atėjęs, nenorėtų kišti nosies laukan. Nors visų kazino architektūra skirtinga, viduje jie mums pasirodė beveik vienodi. Tačiau išorėje skirtumai akivaizdūs: kiekvienas Las Vegaso kazino turi savo temą ir ji yra išlaikoma visame pastate. Dažniausios temos – garsieji pasaulio miestai: Niujorkas, Londonas, Venecija, Rio ir kiti“, – sakė Aušrinė ir Gediminas.
Dažniausiai Las Vegasas užburia, sužavi ir įtraukia naktį, kai garsiai skamba muzika, nepaliaujamai pleška kazino aparatai ir pastatai žybsi įvairių spalvų lemputėmis. O išaušus rytui jautiesi lyg grįžęs į realybę, nes pamatai, jog stovi mieste, kuris yra išdygęs dykumoje, ir tuomet visiškai nebesupranti, kur ir kodėl čia atsidūrei. Tačiau Aušrinė ir Gediminas atsakymus į šiuos klausimus rado tik pasivaikščiojus po „Nuodėmių miestą“ dieną.
„Būdami mieste vakare niekaip negalėjome atsipalaiduoti, nes nuovargis po rytinio žygio paėmė viršų: vaikščiojome gatvėmis, kuriose šventė, džiūgavo ir juokėsi žmonės, o mes patys svajojome tik apie lovą. Turbūt tai sutrukdė pajusti Las Vegaso dvasią. Atsibudę kitą rytą vėl išskubėjome į miestą. Draugas, su kuriuo susitikome, sakė, kad tai buvo pirmas kartas (o šiame mieste jis yra buvęs dešimtis kartų), kai vaikštinėjo čia dieną. Ir tai nė kiek ne keista, nes žmonės čia lankosi ne dėl senos architektūros ar gamtos stebuklų, o dėl naktinių pramogų.
Iš tiesų supratome, kad šis miestas – tai lyg pramogų parkas suaugusiems, ir jei nori smagiai atšvęsti gimtadienį ar paminėti kitą šventę, tai yra puiki vieta, nes Las Vegase rasi viską, ko tik panorėsi. Kaip sakoma, kas įvyko Las Vegase, ir lieka Las Vegase“, – sakė Aušrinė ir Gediminas.
