Būtent dėl šio paslaptimis apipinto miesto turistai dažniausiai skrenda tiesiai į Kusko miestą, o iš ten keliauja į Maču Pikču, taip aplenkdami net 10 milijonų gyventojų turinčią Peru sostinę Limą.
„Prieš išvykstant į mūsų svajonių kelionę niekad nebūčiau pagalvojusi, kad kada nors pasiilgsiu šalto oro. Tačiau po karštosios bei drėgnosios Kartachenos, norėjosi tik vieno – gaivos bei vėsos pojūčio. (O gal tai reiškia, kad jau pasiilgome Lietuvos?). Todėl nei kiek nenuliūdau sužinojusi, kad Limoje saule, matyt, neteks džiaugtis ir iš kuprinės reikės išsitraukti šiltesnius drabužius“, – sakė viena iš „Svajonių ambasadorių“ – Aušrinė.
Geografiškai Peru – labai įvairi valstybė, todėl išskiriamos trys visiškai skirtingos klimato zonos: Ramiojo vandenyno pakrantės, Andų kalnų ir Amazonės miškų. Dėl šaltosios Peru srovės šaliai būdingas sausas, dykumos tipo klimatas. Peru pietuose, šalia Čilės sienos, prasideda sausiausia pasaulio dykuma – Atakamos dykuma. Nuo čia iki pat Limos lyja labai retai. Sostinėje beveik niekad nelyja, tačiau dažnai laikosi labai drėgnas rūkas, kuris neleidžia pasiekti žemės saulės spinduliams.
„Peru sostinę pasiekėme vėlai vakare ir, kadangi buvome pavargę bei alkani, svajojome apie šiltus namus bei vakarienę. Niekaip nepavykus išsikviesti Uber vairuotojo, bandėme susirasti nors kažkiek angliškai šnekantį taksi vairuotoją. Šiaip ne taip radome, jis pasirodė gana padorus vyrukas.
Pakėlęs akis pamačiau, kad mūsų vairuotojas važiuoja tiesiai į kitą automobilį! Tik, kai pradėjau rėkti, kad stotų, jis pasuko, tad išsisukome tik nubrauktu mašinos šonu.
Tačiau nespėjus išvažiuoti iš stovėjimo aikštelės supratome, kad negausime žadėto telefono kroviklio, taip pat galbūt ir sveiki bei gyvi nepasieksime kelionės tikslo, nes jo regėjimas buvo toks prastas, kad dar stovėjimo aikštelėje jis keletą kartų trenkėsi į šaligatvį. Ir lyg to būtų maža, pakėlęs akis pamačiau, kad mūsų vairuotojas važiuoja tiesiai į kitą automobilį! Tik, kai pradėjau rėkti, kad stotų, jis pasuko, tad išsisukome tik nubrauktu mašinos šonu. Keisčiausia, kad nubraukto automobilio vairuotojas išlipo, apžiūrėjo mašiną ir pamatęs, jog nieko ypatingo, nuvažiavo toliau. Galbūt Peru tai įprasta? Gal ir vairavimas pusiau aklam taksistui – normalus reiškinys? “, – svarstė Gediminas.
Didžiausia paguoda buvo nuostabus buto savininkas, kurio namuose keliautojai išsinuomojo kambarį. Jis ne tik maloniai sutiko naujuosius gyventojus, bet ir nuvežė iki parduotuvės apsipirkti bei paliko karaliauti juos vienus bute visą jų nuomos laikotarpį.
„Bene visose Pietų Amerikos šalyse turistams galioja visai kitokios taisyklės nei, tarkime, Europoje. Viešbučių ir hostelių atvykėliai ieško ne miesto centre ar senamiestyje, o saugiuose bei pasiturinčių vietinių mėgstamuose rajonuose. Tas pats galioja ir Limoje, kurioje turistai (taip pat ir mes) "bazuojasi" populiariajame Miraflores rajone. Kadangi čia buvome apsistoję, pažinti miestą pradėjome būtent nuo šio rajono, gražiojo senamiesčio tyrinėjimą palikę kitai dienai“, – sakė Aušrinė.
XVI a. Miraflores buvo atskiras miestas, įkurtas ispanų. Tačiau jau tuomet ši vieta turėjo didelę reikšmę, nes atliko svarbų vaidmenį 1879-1885 m. kare prieš Čilės kareivius ir gavo Heroic city vardą. Tik XX a. pab. Miraflores tapo Limos miesto dalimi. Šiomis dienomis tai yra populiariausias rajonas tarp turistų ir pasiturinčių vietinių gyventojų. Ši vieta sugebėjo skoningai suderinti senus bei istorinius pastatus su naujais, moderniais dangoraižiais, todėl šalia tradicinius patiekalus siūlančių kavinių bei muziejų čia nesunku rasti greito maisto užkandinių, barų ir prekybos centrų.
„Be viešbučių, kavinių, barų ir prekybos centrų Miraflores gali pasigirti nepaprasto grožio parkais. Populiariausias – meilės parkas, kuriame įsimylėjėliai skiria pasimatymus, palydi saulę ir organizuoja vestuvių fotosesijas. Daugumai susierzinimą kelia tai, kad Meilės parke esančios mozaikos primena Barselonoje esantį Guelio parką, tačiau mums tai nekėlė jokių neigiamų emocijų, nes bendra atmosfera – absoliučiai skiriasi nuo Barselonos parko.
Kadangi čia jautėmės labai gerai, aplankėme šią įsimylėjėlių mėgstamą vietą net keletą kartų. Sužinojome, kad norint stebėti nuostabų vaizdą į Ramųjį vandenyną meilės parke per Valentino dieną, reikia gerokai pasistengti, nes norinčių skaičius dažnai viršija parko dydį, kadangi vasario 14 dieną čia organizuojamos varžybos tarp ilgiausiai besibučiuojančių porų“, – pasakojo Aušrinė.
Miraflores rajone yra archeologiškai svarbus Huaca Pucllana objektas, taip pat žinomas kaip Huaca Juliana. Šis archeologinis kompleksas buvo administracinis ir ceremonijoms atlikti skirtas centras. Komplekse yra archeologijos griuvėsiai, nedidelis muziejus, seminarų vieta, nedidelė suvenyrų parduotuvė ir restoranas.
„Huaca Pucllana iš tiesų atrodo įspūdingai, tiesą sakant iš pradžių net nesupratome, ar tai šių laikų statinys ar amžius menantis istorinis paminklas, nes aplink jį pastatyti nauji gyvenamieji namai ir pastatai. Nors girdėjome, kad viduje yra itin geras restoranas, peruvietiškų patiekalų testavimui pasirinkome kitą, ne mažiau populiarų restoraną Punto Azul, kuriame ragavome populiariuosius Ceviche.
Dažniausiai Aušrinė domisi vietiniais patiekalais, tad aš pernelyg nesigilinau į šio patiekalo sudėti, nors vėliau dėl to kiek gailėjausi. Iš pradžių nustebau, kad patiekalas yra šaltas, o vėliau kiek pastėrau sužinojęs, kad valgau žalią žuvį“, – įspūdžiais dalinosi Gedinimas.
Tradicinis peruvietiškas Ceviche gaminamas naudojant vadinamą šalto virimo techniką. Šiam patiekalui naudojama balta žuvis, kuri marinuojama žaliosios citrinos sultyse, pridedant nemažai druskos, mėlynojo svogūno ir čili pipirų, kurie Peru vadinami Aji. Garnyrui naudojama saldžioji bulvė su virtais didžiaisiais kukurūzais.
Karalių miestas, turintis ir UNESCO ženklą
Lima arba kitaip Karalių miestas iki XVIII a. vid. buvo sostinė ir svarbiausias Ispanijos kolonijos miestas Pietų Amerikoje. 1988 m. UNESCO pripažino istorinį Limos centrą pasaulio paveldo objektu dėl savo originalios bei savitos architektūros, kuri buvo sukurta Ispanijos kolonijos viešpatavimo laikotarpiu. Daugelis istorinio Limos centro pastatų, tokių kaip San Francisko bazilika, yra vietinių ir užsienio amatininkų bendradarbiavimo rezultatas. Ši bazilika svarbi bei įdomi dar ir todėl, kad yra didžiausia iš tokio tipo pastatų pasaulyje.
„Į centrą išsiruošėme jau įpusėjus viešnagei ir kiek gailėjomės, nes įspūdis buvo geresnis nei tikėjomės. Istorinis Limos centras iš ties didingas. Radome begales bažnyčių, vienuolynų, muziejų ir senovinių pastatų su elegantiškai išraižytais mediniais balkonais, kurių, pasirodo, čia yra daugiau nei 1600. Stebėtina, kaip šis senamiestis sugebėjo atlaikyti net 4 didelius žemės drebėjimus“, – pasakojo Gedinimas.
Netoli senamiesčio esantį Barranco rajoną įkūrė ispanai ir pavadino jį Vėjo malūnų miestu, nes pirmieji jo gyventojai naudojo vėjo malūnus, kad iš šulinių išgautų vandenį. Vėliau čia buvo pastatytos dailios bei prabangios kolonijinės vasaros rezidencijos ir taip Barranco išaugo į madingą pajūrio kurortą Limos aukštuomenei. Šiomis dienomis Barranco turi ne tik skambų ir mums lietuviams lengvai įsimenantį pavadinimą. Dabar tai – viena mėgstamiausių turistų lankytinų vietų ir vietinių menininkų susitikimo erdvių.
„Bene kiekvienas mūsų aplankytas didmiestis turi bohemišką rajonėlį, kuriame karaliauja menininkai ir artistai, o gatves puošia gatvės menas. Limoje radome Barranco, kuris neabejotinai yra vienas gražiausių ir įdomiausių šio miesto rajonų. Jame jautėmės lyg būtume mažame miestelyje ir galėjome pabėgti nuo didmiesčio šurmulio.
Barranco pakrantę skalauja Ramusis vandenynas, o gatvės yra užpildytos meno galerijomis, madingais butikais, restoranais ir barais, kurių patalpose anksčiau gyveno Limos grietinėlė. Dabar gatvėse šmirinėja menininkai, kurie drobę iškeitė į miesto sienas. Per kelias čia praleistas valandas matėme septynis sienas marginančius tapytojus, todėl ši atvira meno galerija nuolat pasipildo naujais kūriniais“, – įspūdžiais dalinosi Aušrinė.
„Turime pripažinti, kad didelių lūkesčių Limai neturėjome ir manėm, kad tai bus tik trumpas sustojimas prieš Maču Pikču ir kitą inkų palikimą. Tačiau likome sužavėti miesto tvarkingumu, modernumu bei šiuolaikiškumu. Ir visų svarbiausia, kad čia jautėmės savi ir saugūs. Todėl galime teigti, kad kol kas Lima – mėgstamiausias mūsų miestas Pietų Amerikoje“, – sakė Aušrinė.
