Nuo pasitenkinimo link patirties
Dar vienas pokytis, apie kurį daug diskutuota kongrese – dėmesio perkėlimas nuo medicinos turisto pasitenkinimo paslaugomis link visuminės patirties. Tyrimai rodo, kad gautų medicinos paslaugų kokybė sudaro tik apie ketvirtadalį kliento patirties įvertinimo. Nagrinėjant atvejus, kai klientai neigiamai vertino medicinos turizmo paslaugas, dažnai išsiaiškinta, jog jų nusivylimą lėmė ne medicinos, bet, pavyzdžiui, apgyvendinimo, maitinimo, vizų išdavimo ar kitų paslaugų kokybė.
Medicinos turisto pritraukimas į paslaugų kokybę ir saugą užtikrinančias bei nuolat gerinančias įstaigas ir dėmesys jo visuminei patirčiai yra tas kelias, kuriuo turime eiti“, – įsitikinęs Laimutis Paškevičius.„Būrimasis į klasterį kaip tik ir sudaro galimybę užtikrinti bei nuolat kelti paslaugų, kuriančių visuminę medicinos turisto patirtį, kokybę. Tokiu būdu nuo „paslaugų“ klasterio judama link „pridėtinės vertės“ klasterio. Visgi, tam nepakanka tik integruoti paslaugas, bet gali reikėti ir tam tikrų infrastruktūros pokyčių: pavyzdžiui, geriau pritaikyti viešbučius pacientams.
Jo teigimu, dėl medicinos turistų geriausiai konkuruoti sekasi šalims, turinčioms investicijomis pagrįstą ilgalaikę strategiją, aiškų pozicionavimą ir identitetą bei pasiryžimą propaguoti sveikatos turizmą integruotai, aukščiausiu lygmeniu glaudžiai bendradarbiaujant verslo ir valdžios institucijoms.
Pasirinkusi šį kelią Lietuva galėtų pakartoti Singapūro ar Malaizijos sėkmės istoriją ir tapti sparčiausiai Baltijos ir Šiaurės Europos regione augančia sveikatos turizmo šalimi. Prognozuojama, kad 2022 m. Lietuva galėtų sulaukti beveik 300 tūkst. sveikatos turistų per metus, o šalies pajamos iš sveikatos paslaugų eksporto galėtų siekti beveik 150 mln. eurų.
