Venk pavojingų vietų ir būsi saugus
Gal ir mes kokioje kitoje pasaulio skylėje iš baimės būtume susitaikę su žeminančiomis gyvenimo sąlygomis, tačiau mūsų pranašumas buvo rusų kalba.
Angliškai Padniestrėje kalba mažai kas, todėl hostelio savininku prisistatęs amerikietis anglakalbiams buvo kaip saugumo salelė arba kaip seniai nematytas ir pasiilgtas giminaitis.
Mes jau buvome spėję susipažinti su miestu, pamatėme, kad niekas čia į mus nesikėsina, tai ir jautėmės drąsiau mokėdami vietinę kalbą.
Pats Tiraspolis yra visiškai saugus. Niekas į mus akimis nešaudė ir nedėbčiojo girdėdami svetimą kalbą. Man jis pasirodė net saugesnis nei panašaus dydžio Vakarų Europos miestai.
Gal dėl to, kad nesusidūrėme su vietine milicija. Nors sako, kad dabartinis prezidentas labai stengiasi, kad užsieniečiams Padniestrė pasirodytų svetinga ir saugi.
Turistams ir keliautojams siūloma vengti įtartinai atrodančių barų ar lošimo namų, nes čia mėgsta rinktis kriminalinė fauna. Nors ir šiaip Tiraspolyje naktį nelabai yra ką veikti.
Pasirodė keista, kad dauguma barų yra tušti ir užsidaro anksti. Keletas jų šiek tiek pulsavo gyvybe, tačiau atrodė kaip vietinės kriminalinės faunos pasisėdėjimo vietos, todėl mūsų netraukė.
Pasirodė keista, kad dauguma barų yra tušti ir užsidaro anksti. Keletas jų šiek tiek pulsavo gyvybe, tačiau atrodė kaip vietinės kriminalinės faunos pasisėdėjimo vietos, todėl mūsų netraukė.
Be to, nė vienas iš mūsų nėra linksmybių baruose ieškotojai. Kur kas įdomesnės mums mažiau standartinės pramogos, tokios kaip futbolas.
Tą vakarą Tiraspolyje kaip tik ir vyko Moldovos čempionato futbolo rungtynės. Taip, Padniestrė atsiskyrė nuo Moldovos, kariavo su ja, tačiau futbolą žaisti nori kartu, nes tik taip gali pretenduoti dalyvauti Europos taurėse.
Kitų galimybių žaisti Europoje Padniestrės klubai neturėtų. Taktika veiksminga, nes pajėgiausias Padniestrės klubas Tiraspolio „Šerif“ nuolat laimi Moldovos čempionatą ir žaidžia Europoje.
Jis nuolat pajėgiausias, nes buvęs Padniestrės prezidentas yra aistringas futbolo gerbėjas. „Šerif“ yra jo asmeninė komanda. Jo iniciatyva buvo pastatytas puikus Tiraspolio „Šerif“ stadionas. Ilgą laiką čia žaidė net Moldovos nacionalinė rinktinė, kol nesusitvarkė savo stadiono Kišiniove.
Vietiniai pinigai už sienos – beverčiai popierėliai
Nustebino taksi kainos. Tikėdamiesi lupikavimo važiuodami į stadioną bandėme iš anksto suderėti kainą, tačiau taksistas pamojo ranka į skaitiklį: „Kiek parodys, tiek ir mokėsite“. Už dešimties minučių kelionę sumokėjome apie pusantro euro. Važinėk ir džiaukis.
Ant Padniestrės rublių puikuojasi ne Leninas, o Tiraspolio įkūrėjas – Suvorovas.
Padniestrė turi savus pinigus – Padniestrės rublius. Už Padniestrės sienų jie yra tik beverčiai popierėliai, todėl išvažiuojant iš teritorijos geriau juos išleisti.
Buvo truputį keista, kad ant Padniestrės rublių puikuojasi ne Leninas, o Tiraspolio įkūrėjas – Suvorovas.
Po rungtynių konstatavome, kad vietinio futbolo lygis žemas, bet atrakcija visai nebloga. Išėjus iš stadiono jau buvo tamsu, bet po praleistos dienos mieste jautėmės jau visai patogiai, tad į centrą už kelis centus grįžome troleibusu. Mūsų dar laukė nakvynės paieškos.
Apie nakvynę vaiduokliškame viešbutyje, pastangas nusipirkti alkoholio draudžiamu metu, apsilankymą saugume, prašant pratęsti vizos galiojimo laiką, lietuvišką pasisveikinimą Padniestrėje ir kaip pabėgti iš šalies pražiopsojus išvykimo laiką – kitoje dalyje.
