Būnant Svencelėje jėgos aitvarų nepastebėti tiesiog neįmanoma. Jau iš toli atsiveria vaizdas, kai danguje jų sklando nesuskaičiuojama daugybė. Mintyse tokį reginį nejučia palyginau su mišraine ir dar ligi šiol nesuprantu, kaip vienoje erdvėje sklandantys aitvarai tarpusavyje nesusipina.
Aitvaravimui Svencelė yra ypatinga vieta, nes čia pūpso idealiai lygi pievelė jėgos aitvarui paruošti ir pakelti, platus krantas ir mažas vandens gylis.
Jėgos aitvarų sportas – tai ekstremalus užsiėmimas, kurio metu jėgos aitvaro tempiamas pramogautojas ant specialios lentos slysta vandens paviršiumi, o ilgiau pasitreniravęs įgauna įgūdžių atlikti triukus ore ir ant vandens. Jėgos aitvaras būna pritvirtinamas prie vairalazdės, o pastaroji – prie žmogaus.
Aitvaravimo instruktoriai tikino, jog šis sportas yra galimas tik esant tinkamam vėjui, kuris turi būti tam tikros krypties ir stiprumo.
Aitvaravimui Svencelė yra ypatinga vieta, nes čia pūpso idealiai lygi pievelė jėgos aitvarui paruošti ir pakelti, platus krantas ir mažas vandens gylis.
Pradedantieji yra mokomi pučiant 5-8 m/s stiprumo vėjui, kai nėra didelių gūsių, o jau savarankiškai, be instruktoriaus, pradėjusiam plaukioti aitvaruotojui, pasirinkus tinkamo dydžio jėgos aitvarą, saugiausias 6-9 m/s stiprumo vėjas.
Norintieji ne tik pasigrožėti jėgos aitvarų gausa, bet ir išmokti valdyti aitvarą turi galimybę tai padaryti Svencelėje veikiančiose aitvaravimo mokyklose, taip pat ten galima rasti ir aitvaravimo įrangos parduotuves-nuomos punktus.
Tinka bet kam
Viena iš tokių vietų, kur Svencelėje galima artimiau susipažinti su vėju ir išmokti valdyti jėgos aitvarą – KNoTS vandens sporto akademija. Joje dirbantys profesionalūs, tarptautines kvalifikacijas išsilaikę instruktoriai tikino, jog aitvaruoti gali visi.
Instruktorius Dovydas Krivickas pasakojo, jog iš pradžių šis sportas jam nepatiko, tačiau, pastūmėtas tėčio, prieš 8 metus užsirašė į aitvaravimo stovyklą, o nuo tos dienos savo gyvenimo be jėgos aitvaro tiesiog nebeįsivaizduoja. Jis teigė, jog kai kurie vaikai į aitvaravimo stovyklas atvyksta būdami 9-10 metų amžiaus, tačiau žmogaus metų skaičius tam įtakos neturi – svarbiausia yra noras.
„Pagrindinis kriterijus yra noras, jei yra noro, tuomet galima išmokti viską ir nesvarbu, kiek tau metų. Vieniems sekasi lengviau, kitiems sunkiau, tačiau jei yra užsidegimas ir pasitikėjimas savimi, tuomet viskas bus pasiekiama“, – sakė D.Krivickas.
Paklausus instruktoriaus ar ir moterims šioje sporto šakoje sekasi taip pat gerai kaip vyrams, šis nusišypsojo ir prasitarė, jog moterys daug lengviau ir greičiau perpranta techniką, nes yra švelnesnės ir ne taip aršiai kovoja su aitvaru kaip vyrai.
Taip pat Dovydas paneigė ir mitą, jog šiai sporto šakai reikia išankstinio fizinio pasirengimo ir ištvermės.
„Kad jėgos aitvarams reikia daug jėgų, tai yra mitas, aitvaruoti išmoksta ir vyresni žmonės, ir vaikai. Svarbiausia jokiu būdu nesimokyti aitvaruoti pačiam. Reikia ateiti į aitvaravimo mokyklą ir tuomet jau instruktorius visko išmokys“, – pabrėžė instruktorius.
Prapučia galvą
Jėgos aitvarų sporto šaka užsiimantis Tadas Rudnickas pasakojo, jog aitvaruoti pradėjo prieš 7 metus. Susidomėjęs jėgos aitvarais, o vieną kartą pabandęs, taip ir nesustojo. Vaikinas šiuo metu aitvaruoja 3-4 kartus per savaitę ir visuomet laukia vėjuoto oro.
Svarbiausia jokiu būdu nesimokyti aitvaruoti pačiam. Reikia ateiti į aitvaravimo mokyklą ir tuomet jau instruktorius visko išmokys.
„Labai gerai jaučiuosi, kai aitvaruoju, vėjas prapučia galvą, viskas išsivalo ir tuomet jau galiu dirbti, susikoncentruoti į kitus dalykus. Su metais atsiranda vis daugiau įgūdžių ir tuomet jau galima plaukti esant ir stipresniam vėjui“, – sakė Tadas.
Aitvaruotojas tikino, jog jam teko dalyvauti ir jėgos aitvarų sporto turnyruose, tačiau užimti prizinių vietų nepavyko, kelis kartus liko ketvirtas. Vaikinas tikino dalyvaujantis varžybose tik dėl sportinio intereso, o šiuo metu jau treniruojasi rugpjūtį vyksiančiam turnyrui.
„Varžybos būna įvairaus stiliaus: vienose reikia šokti į aukštį, kitose daryti techniškesnius triukus. Būna ir estafetės, kuriose dalyvauja komanda, tuomet reikia nuplaukti nuo taško A iki taško B, paimti plūdurą ir jį perduoti komandos nariui“, – prisiminimais dalijosi T.Rudnickas.
„Aitvaravimas man yra kaip meditacija, pasinėrimas į kitą erdvę, buvimas su savimi, nes tau tik vėjas tuomet ošia ausyse, nieko negirdi. Kai susikoncentruoji į šį momentą, pasimiršta visi rūpesčiai, o tu tiesiog rėži bangą“, – pasakojo T.Rudnickas.
Sunkiausia – atsistoti ant lentos
KNoTS vandens sporto akademijoje aitvaruoti besimokanti dvylikametė Julija tikino, jog šiuo metu dar tik pradėjo mokytis ir turėjo vos kelias pamokas, tad sunkiausia dabar yra vandenyje atsistoti ant lentos. Mergina vandenyje praleidžia beveik 3 valandas per dieną, ir pasak jos, į šį sportą žiūri rimtai, stengiasi visuomet susikaupti, atiduoti visas jėgas ir tobulėti.
Užsiimti jėgos aitvarų sportu yra nepigus malonumas. Aitvaro, aprangos bei įrangos nuomos kaina svyruoja nuo 80 iki 115 eurų dienai, o 6 valandų kursai ir pamokos su treneriu gali kainuoti net ir 250 eurų. Tačiau visi norintieji turi galimybę Svencelėje praleisti ne tik savo laisvalaikį, bet ir atostogas. Čia nustebino tam puikiai tinkamos sąlygos – konteinerio tipo nameliuose galima užsisakyti nakvynę, o netoliese esančiame restorane pavalgyti ir kūną sušildyti karšta arbata.
