Darbų tikslas – atkurti Svencelės pelkės palankią apsaugos būklę, atstatant pelkės hidrologinį režimą bei atkuriant retų ir nykstančių pelkių paukščių, augalų buveines.
Pasak Kuršių nerijos nacionalinio parko biologo Modesto Bružo, Svencelės apylinkėse ėmus kurtis žmonėms ir naudoti laukus savo reikmėms, aukštapelkėje ėmė mažėti vandens. Labiausiai vandens lygį pakeitė XX amžiuje vykęs nusausinimas.
„Likę tik dalis pelkės, kuri buvo prieš anksčiau vykusį nusausinimą. Pelkė turėjo ir apypelkę su žemapelkėmis maždaug ten, kur Dreverna. Visas gamtinis kompleksas driekėsi nuo Kuršių marių iki aukštapelkės su tarpinėmis pelkėmis. Kai žmonės pradėjo kurtis, tuos laukus eksploatuoti, dalį tos pelkės ir tą apypelkį sunaikino“, – sakė biologas.
Ties pelke anksčiau buvo padaryti pylimai, kad vanduo iš aukštapelkės neištekėtų, tačiau savo darbą atliko ir bebrai, tad vanduo nebeužsilaiko.
Dėl per mažo kritulių kiekio ir dėl klimato atšilimo vykstančio didesnio vandens išgarinimo, pasak M.Bružo, pelkė sausėja. Vandens lygis būna pakilęs pavasarį ir rudenį, o vasarą pastebimas didelis kritimas.
„Kai yra žemas vandens lygis, pelkė sausėjanti, joje gali pradėti augti pušys, beržai, kurie per lapus, spyglius išgarina dar daugiau vandens. Nebėra plynės, aukštapelkės, kuri svarbi paukščiui – dirviniam sėjikui, Raudonosios knygos rūšiai. Didžiausia jų populiacija yra tundroje, šiaurėje“, – pasakojo biologas.
Dalyje pelkės jau pradėti suplanuoti atvirų pelkinių buveinių atkūrimo darbai, nenaudojant technikos, galinčios pažeisti labai jautrias ir sunkiai atsikuriančias pelkines bendrijas. Sumedėjusi augalija šalinama tiesiog rankomis.
Siekiant atverti aukštapelkės plotus, būtinus retiesiems augalams augti ir nykstantiems pelkių paukščiams įsikurti, kertamos vis sparčiau želiančios neaukštos pušaitės, bandantys kurtis beržai, taip neleidžiant pelkei apaugti mišku.
Šie darbai planuojami ir vykdomi remiantis mokslininkų rekomendacijomis.
Ši aukštapelkė priskiriama telmologiniam draustiniui, jame draudžiama lankytis nuo balandžio 1 iki rugpjūčio 1 dienos.
Projektą vykdo Lietuvos ornitologų draugija su Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija.
Svencelės telmologinis draustinis įsteigtas 1992 metais ir užimta 1,2 tūkst. ha plotą.
Čia auga retas ir jūrinį klimatą mėgstantis augalas pajūrinis sotvaras, apypelkio miškuose peri jūriniai ereliai, lėliai, slankos, čia galima sutikti plėšriųjų medšarkių, miškinių kalviukų, pilkųjų gervių.
Aukštapelkėje peri ir dirviniai sėjikai bei tikučiai.