Žiemą snūduriuojanti kavinė „Vikingas“ jau veikia. Praėjusį savaitgalį čia gausiai lankėsi baikeriai, mat kurorte ūžė kasmet čia rengiama baikerių fiesta. Šį savaitgalį laukiama Joninių šventės dalyvių.
Jau ne vienerius metus kavinėje dirbanti vadybininkė Silvija 15min sakė, jog sezonas jau prasidėjo prieš porą savaičių, būta pora „stiprių“ savaitgalių, o šis būsiąs vasaros startas.
„Jau pilnu tempu dirbame kasdien, personalą sudaro virš 50 žmonių. Atsidarėme birželio 7 ir dirbsime iki rugsėjo 1 dienos. Sezonas labai trumpas, tik spėjam įsilinguot ir reikia baigt. Dauguma dirbančių studentai, moksleiviai, rugpjūčio antroje pusėje jau visi nori judėti namo. Po Žolinių Šventojoje pradeda tuštėti labai stipriai“, – sakė Silvija, Šventojoje gyvenanti jau daugiau nei 50 metų, nuo 1965-ųjų. Moteris sako, jog čia kur kas smagiau nei didmiestyje – vyrauja ramybė.
„Visi galvoja, kad baisu žiemą, o mums tikrai labai smagu, per vasarą, tris mėnesius šurmulio pavargstame. Mūsų „Vikingas“ centrinėje gatvėje, kaip Palangoje J.Basanavičiaus, visas šurmulynas. Dirbam, kiek reikia, nebeskaičiuojam valandų, juk devynis mėnesius ilsimės“, – šypteli Silvija.
Pasak jos, kavinėje dirba iš kitų miestų suplūdęs kolektyvas. Studentai atvyko iš visos Lietuvos – Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus, Kauno, Marijampolės ir kitų miestų.
Norisi didesnių permainų
Paklausta, ar kurortas keičiasi, Silvija teigė, jog iš tiesų miestelis pagražėjęs, bet permainų norėtųsi daugiau.
„Pastaruosius kelerius metus matome, kad Šventajai vis kažkoks dėmesys skiriamas. Tikisi visi dėl uosto kažko, bet šitas dalykas jau tiek metų tęsiasi, uostas tikrai nelabai kaip atrodantis. Į paplūdimį pagrindinė gatvė labai negraži, bordiūrai seni, aplamdyta, likusi iš sovietmečio. Ko gero, netvarko, nes tikisi, kad bus tvarkomas uostas. Ten šalia pastatytas naujas viešbutis „Lagūna“, labai gražus, bet privažiavimas nekaip atrodo“, – sako moteris.
Kone kurorto simboliu tapę seni mediniai nameliai, anot šventojiškės, iš kurorto nedingo. Senųjų, likusių iš sovietinių laikų, mažėja, tačiau lopinėlį žemės įsigiję žmonės netrukus ant jo „patupdo“ naujus namelius, tiesa, modernesnius ir gražesnius.
„Man asmeniškai nelabai patinka, kad tiek daug tų namelių“, – sakė moteris.
Visos viltys – Šventosios uostas
Anot Palangos mero Šarūno Vaitkaus, Šventajai savivaldybė skiria nemenką dėmesį, nors lėšų stinga. Trūksta jų ir Palangai.
„Didelį dėmesį skiriame, ir pernai, ir šiemet Šventajai. Raginame savininkus susitvarkyti savo statinius, esame įtraukę į sąrašus tuos, kurie piktybiškai nesitvarko ir kenkia Šventosios įvaizdžiui. Prasidėjo centrinės aikštės, ko Šventoji niekada neturėjo, didžiulė nauja statyba, planuojame baigti kitais metais. Atsiras didelė erdvė, scena stacionari, galės vykti renginiai. Aikštė bus išdėliota keliais etapais, joje ir vaikai turės ką veikti, ir senjorai, visi, kas atvyksta į Šventąją, bus sutvarkytas centras, – kalbėjo Š.Vaitkus.
Anot mero, nukelta ir nemažai senųjų namelių, kurie darko kurorto įvaizdį.
„Šventoji turi būti unikali, bet ne tokiais namukais, kurie yra 40 metų, be higienos sąlygų, taip negali būti. Gali būti vienaaukščiai pastatai, priderinti prie Šventosios istorinio žvejų kaimelio, kad išlaikytų unikalumą“, – sakė meras, kalbėdamas apie senus Šventojoje pūpsančius medinius namelius, kurių nemažai jau buvo nukelta, nes teismai buvo pripažinę, jog sovietmečiu ant valstybinės žemės pastatyti nameliai yra laikini statiniai.
Palangos savivaldybė su nekantrumu laukia žinios iš Žemės ūkio ministerijos dėl Šventosios uosto, kurį ketinama atgaivinti.
„Paraiška mūsų dėl Šventosios uosto yra įvertinta, šią ar kitą savaitę turėtų atsiųsti sutartį pasirašymui, skelbsime darbų rangos konkursą“, – sakė meras.
Planuojama, jog pirmiausia uostelyje būtų sutvarkyta žvejų infrastruktūra, kad šio senojo amato atstovams nebereiktų stumdyti valčių. Prieigos būtų sutvarkytos patogiam privažiavimui, nes dabar kelias žvyruotas. Teritorijoje žvejams bus skirtos patalpos laikyti įrangą, aikštelė specializuotoms transporto priemonėms, valtims. Tikimasi, jog konkursas vyks sklandžiai ir darbai galėtų užvirti jau rudeniop. Žiemą dėl prastų orų jie būtų stabdomi ir vėl atgimtų pavasarį.
Viliamasi, jog sutvarkius uostelį atsiras paviljonai, kur žvejai prekiautų ką tik pagauta šviežia bei rūkyta žuvimi.
„Bus atgaivintos tradicijos“, – sako meras, tikintis, jog svajonės pildosi ir uostelis bus atkurtas pilna apimtimi – su molais, ant kurių poilsiautojai galėtų pasivaikščioti, palydėti saulę.
Uostelis, neabejojama, įpūstų gyvybės tokį trumpą sezoną turinčiam kurortui.
„Esame jūrinė valstybė, Danijoje kas 30–40 kilometrų yra po uostelį, nėra nieko stebuklingo. Mes tik manome, kad stebuklas ir per 30 metų nieko negalime padaryti, nors visos Vyriausybės įsitraukusios į savo programas atstatyti Šventosios uostą. Noriu padėkoti šiai Vyriausybei, kad ėmėsi realių veiksmų“, – sakė meras.
