Pirmieji įspūdžiai sugulė 15min kelionių rubrikoje „Pasaulis kišenėje“. Čia netrukus papasakosime ir likusius nuotykius.
Po vasaros darbo ir trumpų pasivažinėjimų aplink Menkių iškyšulį galiausiai sulaukėme tikrų atostogų: 2015 m. rugsėjo 9 dieną leidomės į dviejų savaičių odisėją po vakarinę Amerikos pakrantę.
Ilgai laukę ir pagaliau išlaukę šios dienos kėlėme sparnus link dar vienos savo svajonės. Pirmoji stotelė po Kalifornijos saule – Los Andželas su savo žymiaisiais paplūdimiais, kuriuose kadaise buvo filmuojamas serialas „Gelbėtojai“, – Long Byčas, Venecijos paplūdimys, Santa Monika.
Čia palakstę su „longboardais“ bei pabraidžioję po žydrąjį vandenyną, judėjome link Holivudo, pasižvalgyti į Žvaigždžių alėją bei įsiamžinti prie žymiojo Holivudo ženklo. Aplankėme ir Beverli Hilsą.
Trečioji diena – kelionė į San Diegą. Sako, jog tik čia gali pajusti tikrąją Kalifornijos dvasią: laisvą, nevaržantį ir banguojantį gyvenimą.
Aplankę žymiausias San Diego vietoves bei padeginę bambas banglentininkų rojais vadinamuose paplūdimiuose, penktąją dieną leidomės apsidairyti po nacionalinius parkus.
Pirmoji mūsų stotelė – Siono nacionalinis parkas. Čia kopėme į „The Angel Landing“ viršūnę, nuo kurios, kaip teigia vietiniai, atsiveria visas nacionalinio parko grožis.
Beje, per pastaruosius dešimt metų yra žuvęs ne vienas turistas, bandęs pasiekti šią viršūnę. Žinodami tai, keliavome itin atsargiai.
Kitą rytą leidome laiką tame pačiame parke ir keliavome į „The Narrows“ – kelionę pėsčiomis upės slėnyje, kur iš šonų stūkso gigantiškos uolos.
Pabraidžioję po vietines upes ir palaipioję į kalnus vykome pašvaistyti pinigų į Las Vegasą. Būdami čia vadovadomės principu, kad „kas įvyksta Las Vegase, tas ir lieka Las Vegase”.
Dvi dienas praleidę Amerikos pramogų sostinėje keliavome atsigauti į neabejotinai žymiausią Amerikos nacionalinį parką – Didįjį Kanjoną, kur Kolorado upė sukūrė nuostabų kraštovaizdį.
Kitas mūsų tikslas buvo pasvilinti padus Mirties slėnyje (Death Vallay). Žinojome, jog prieš važiuojant į šį slėnį privaloma prigirdyti automobilį degalais, o sau pasiimti pakankamai vandens atsargų, nes keliaudamas visą dieną gali nerasti nei degalinės, nei menkiausios parduotuvės.
O ką čia mes bandėme surasti? Žemiausią tašką visoje Amerikoje.
Per šią kelionę spėjome aplankyti ir Josemičio nacionalinį parką, kur galėjome atgaivinti galvas ir kūnus po didžiausiais Amerikos kriokliais bei pasigrožėti laukine gamta, kur šalia gali sutikti einantį briedį ar pamatyti bekeliaujantį meškiuką.
Vienas iš paskutinių kelionės taškų – San Franciskas. Šiam miestui apžvalgyti turėjome visą dieną, bet pirmiausia lipome į keltą, kuris nuplukdė mus į žymiausią pasaulyje kalėjimą – Alkatrasą.
Pamatę, kas slepiasi šioje saloje bei už šio kalėjimo sienų, grįžome atgal į gėlėtąjį miestą bei keliavome paklaidžioti po gatves.
Kelionė atgal į Los Andželą vyko vienu gražiausiu pasaulyje greitkeliu – Coast Highway 1. Tai - daugiau nei 700 kilometrų kelias, besidriekiantis vandenyno pakrante.
Kaip planavome šią kelionę?
Gyvenimas yra per trumpas, jog spėtumei apkeliauti visas žymiausias Amerikos vietas. Kiekviena valstija yra lyg atskira valstybė, turinti kažką savito ir išskirtinio, tad, kuomet kelionei turi vos 14 dienų, maršruto planavimas tampa nemažu galvos skausmu.
Tripadvisor.com yra puiki kelionių duomenų bazė, kur gali atsirinkti kiekvienos Amerikos valstijos, miesto ar nacionalinio parko lankomiausias vietas bei perskaityti lankytojų atsiliepimus. Mums tai buvo pagrindinis darbo įrankis planuojant maršrutą.
Bilietus pirkome likus kelioms savaitėms iki skrydžio. Už skrydį Niujorkas – Los Andželas – Niujorkas sumokėjome 400 dolerių. Tai standartinė kaina, norint iš rytinės pakrantės nukeliauti į vakarinę. Skrydis trunka 6 val. (palyginimui, iš Europos į Niujorką skrydžio trukmė – 7 val., tad gal tai padės geriau suvokti Amerikos dydį).
Skrydžiui rinkomės „Virgin Atlantic“ oro linijas. Šių oro linijų reklamose, kurių yra gausu visoje Amerikoje, išskiriama tai, jog lėktuvuose yra kiek daugiau nei įprastai vietos kojoms, geras Wi-fi ryšys ir dar įvairiausių menkniekių, kurie suviliojo naudotis šių oro linijų paslaugomis.
TAIP PAT SKAITYKITE: Vasara JAV kurorte, kurio gatvėmis rieda „mustangai“ ir „ferariai“
Tačiau mūsų patirtis sako, jog reklama aklai tikėti nereikėtų: lėktuve internetas neveikė, kojoms vietos nebuvo ir apskritai orlaivis pasirodė ne pats estetiškiausias.
Aišku, „dėdė Ričardas“ su savo oro linijomis saugiai nutupdė mus Kalifornijoje.
Norint nuomotis automobilį Amerikoje būtina atkreipti dėmesį į tai, jog didžioji dalis automobilius nuomojančių įmonių reikalauja kreditinių kortelių, o jų, kaip žinia, atvykę studentai iš Europos tikrai neturi.
Laimė, mažesnės ir ne taip gerai žinomos įmonės nuomoja automobilius ir klientams su debetinėmis kortelėmis.
Mes automobilį užsisakėme dar būdami rytinėje pakrantėje ir, žinoma, ne bent kokį, o patį pigiausią ir ekonominės klasės. Na, kaip studentai – kad būtų pigu ir ekonomiška, tačiau galiausiai viskas išėjo priešingai. Kodėl? Apie viską plačiau papasakosiu kitame straipsnyje. Jame detaliau aprašysiu ir įspūdžius iš pirmosios stotelės - nuodėmingojo Los Andželo.