Lietuvos jūrų muziejaus istorikas Dainius Elertas sako labai gudriai, esą upės pavadinimas Klaipėdos mieste yra Dangė, o už jo ribų toliau į rytus gali būti ir Danė. Jo nuomonė visiškai priešinga Valstybinės lietuvių kalbos komisijos sprendimui.
„Tik Dangė“
„Ar tikrai yra atšauktas sprendimas sugrąžinti Dangei Dangės pavadinimą?“ – klausia klaipėdietė Janina Zvonkuvienė, tikrai žinanti, kad toks sprendimas buvo, tik, deja, neprisimenanti prieš kiek metų.
„Danė – tai sintetinis, dirbtinis pavadinimas, neva pašalinant vokiškumą... Aš augau pas babūnėlę Telšių rajone, bet jau nuo antros ar trečios klasės savarankiškai iš Telšių atvažiuodavau traukiniu į Klaipėdą pas mamą. Gyveno „Trinyčių“ ar dar vadinamajame Mokyklos kvartale, Zanavykų gatvėje. Tada dar net nebuvo Technikos gatvės, nei sodų šalia, bet buvo kelias. Tuo keliu pakalniui kvartalo vaikai bėgdavome į padangį ir tik Dangėje matydavome, kaip žuvelės dugnu plaukioja – tyras vanduo buvo. Dangė tekėjo ramiai pro degtukų fabriką, baldų fabriko pirmtaką. Niekam nebūtų į galvą atėję, kad tai Danės upė. Tik Dangė!
Ir šis vardas jau daugiau nei prieš kelerius metus miesto Tarybos (veikiausiai) sprendimu buvo sugrąžintas. Jei šis sprendimas atšauktas (o tai juk įmanoma), malonėkite man atsakyti, kada, koks tai sprendimas, kas jį pateikė, kaip už tai balsuota“, – rašė redakcijai ponia Janina.
Oficialus pavadinimas – Danė
Nieko kito nebeliko, kaip tik paklausti Klaipėdos universiteto (KU) profesoriaus dr. Albino Drukteinio. Nuo 1991 metų iki 2014-ųjų jis vadovavo KU Lietuvių kalbos katedrai, nuo 1996 m. iki 2016 metų buvo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narys.
„Po paskutinio svarstymo Valstybinėje lietuvių kalbos komisijoje, vykusiame prieš dvejus metus, į oficialius dokumentus kaip antrasis, bet ne pagrindinis, variantas buvo įtrauktas ir pavadinimas Dangė. Jo šalininkai suskato vartoti šį pavadinimą ir jis išplito žiniasklaidoje netgi labiau už Danę, nors oficialusis pavadinimas išlieka Danė. Savivaldybės dokumentuose turėtų būti rašoma Danė. Sunku įtikinti aktyvistus, kad toks sprendimas nėra priimtas lengvai ir nerūpestingai. Tačiau antrasis pavadinimas nėra klaidingas ir galimas viešojoje vartosenoje“, – sakė A.Drukteinis.
Jo teigimu, kalbininkai labiau pagrindžia Danės pavadinimą. Jis priimtinesnis dėl bendrųjų indoeuropietiškųjų, baltiškųjų vandenvardžių kilmės. Šaknis „Dan“ yra išplitusi ir visur kitur. Kalbininkas profesorius Vytautas Mažiulis yra aiškinęs, kad šaknį „Dang“ galima sieti net su kuršiškąja šaknimi. Pasak A.Drukteinio, ji neprieštarauja bendresnei šakniai „Dan“, ateinančiai iš vėlesnių laikų ir išplitusiai kitose kalbose.
„Kalboje variantiškumo visada yra. Viename vieno autoriaus straipsnyje upės pavadinimas neturėtų būti rašomas skirtingai. Laikraščio redakcija galėtų pasirinkti vieną kurį nors variantą ir nuolatos jį vartoti. Jame gali būti rašoma ir Dangė, nes laikraštis – nėra dokumentas. Tarp šių dviejų pavadinimų yra per mažas skirtumas, kad reikėtų reguliuoti vartotoją„, – kalbėjo profesorius.
Daugiau nebėra ko klausti
Profesoriaus teigimu, už vietovardžių vartojimą labiausiai atsakingi yra Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyriaus specialistai. (2015 m. įkurtas Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centras). Kalbos komisija, svarsčiusi Danės klausimą, tarėsi su jais.
„Kalbos komisija visada kreipiasi į Vardyno pakomisį ir dar atskirai į instituto Vardyno skyrių, konsultuojasi, jeigu reikia, ir su istorikais, surenka visą informaciją ir tik tada priima kokį nors sprendimą. Daugiau jau ko klausti Lietuvoje nėra“, – aiškino A.Drukteinis.
„Istorikai remiasi kokiais nors šaltiniais, pavyzdžiui, senais žemėlapiais. Tačiau juos reikia mokėti skaityti lingvistiškai. Lingvistas žino, kokios buvo rašymo tradicijos, kaip jos keitėsi įvairiais laikotarpiais. Istorikai to nežino, jie tik gali pasakyti, kad ten ir ten yra toks užrašas“, – sakė A.Drukteinis.
Paklaustas, ar gali miesto Taryba priimti sprendimą, kad vadiname Dange, ir viskas, profesorius atsakė: „Jeigu kalbėtume apie gatvėvardžius ar apie kokias nors įamžinimo lentas, Klaipėdoje yra Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisija, kurios sprendimai tvirtinami Taryboje. Tačiau vietovardžiai yra istorijai paliekami dalykai, apie juos kalbės kitos kartos, jie nereguliuojami paprastu užsinorėjimu. Tai sprendžia Valstybinė lietuvių kalbos komisija. O kai ji priima sprendimą, nebėra daugiau ko ir pasakyti.“
Sovietmetis niekuo dėtas
A.Drukteinis teigia, kad Dangės pavadinimas tikrai neatsirado sovietmečiu, siekiant išvengti vokiškumo. Anot jo, netgi tais laikais niekas kalbininkams šiuo klausimu nenurodinėjo.
Kadangi XX a. 8 dešimtmetyje buvo leidžiamas naujas vietovardžių sąrašas, buvo peržiūrimi visi vietovardžiai. Prie to leidinio dirbo Lietuvių kalbos institutas, o žymus baltistas profesorius Aleksandras Vanagas buvo pagrindinis vardynininkas. „Tik tais laikais buvo griežtesnė tvarka. Įvairovė buvo nemėgstama, todėl buvo vartojamas vienas variantas. Kažkas pasakė, užrašyta – ir jokių kitų variantų nėra.
Dabar kiti laikai, labiau atsižvelgiama į vartotojų nuomonę, todėl turime pagrindinį ir dar viena variantą. Dėl to nieko blogo. Po kelių dešimčių metų gal nusvers vienas kuris nors pavadinimas. Gal tada niekas nebevartos pavadinimo Dangė, o visi sakys Danė. Tada kalbininkai apsuks antraip, nes iš principo tai gali būti. Kartais kalbininkai populiaresnį pavadinimą padaro pagrindinį, o kitą palieka kaip antraeilį", – aiškino profesorius.
Dangė – šalutinis variantas
Klaipėdos savivaldybės kalbos konsultantė Asta Chrustaliova sako, kad pavadinimas Dangė yra šalutinis variantas. Pasak jos, ne taip seniai, iki 2017 metų, Dangė buvo neteiktinas vartoti pavadinimas. Nutarimas, kad galima vartoti pavadinimą Dangė pasirodė tik 2017 metais.
„Kalbos tvarkytojai ir Savivaldybė vadovaujasi vietovardžių sąrašu. Į tą sąrašą Kalbos komisijos nutarimu įtrauktas ir pavadinimas Dangė, bet kaip šalutinis variantas. Todėl visuose Savivaldybės oficialiuose dokumentuose, informacinėse lentelėse rašoma Danė", – sakė A.Chrustaliova.
Anot jos, ko gero, todėl, kad Klaipėdos žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisija kreipėsi į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, dabar leidžiama vartoti pavadinimą Dangė, bet kaip šalutinį
„Mokslininkai ilgai svarstė, koks turėtų būti mūsų upės pavadinimas ir vis dėlto nutarė, kad Danė. Miesto Taryba sprendimo šiuo klausimu priimti negali – tik Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Iš tikrųjų tai – įvairių sričių mokslininkų reikalas. Bet mes galime teikti prašymą, kaip ir buvo šiuo atveju“, – sakė miesto kalbos tvarkytoja.
XIX a. antroje pusėje – Dangė
„Senuose žemėlapiuose figūruoja visi trys pavadinimai – t. y. dar ir žemaitiškas Akmena. Okmena, Akmena – labai lietuviškas pavadinimas, žemaičiai ją turėtų vadinti kaip nors Kulupe ar dar kitaip, nes jie žodžio „akmuo“ neturi. Iš kur atsirado Akmena – istorijos mįslė„, – sako istorikas D.Elertas.
Jis pasakojo, kad XIX a. antroje pusėje iškilo poreikis suvienodinti pavadinimą oficialiuose dokumentuose. Akmena atkrito, nes jį daugiau vartojo anapus sienos gyvenę žmonės, o Klaipėdoje buvo pasirinktas Dangės pavadinimas. Jis buvo oficialus ir vartojamas dokumentuose, vadovėliuose ir pan. Tačiau kai kurie gyventojai kartais tebevartojo ir Danė.
„Kitas dalykas, svarbu yra ir tarimas – po „n“ to „g“ tarimas vietiniams vokiečiams buvo sunkus. Greitai sakant tas garsas susilieja. Tačiau dėl to teigti, kad to „g“ iš viso nebuvo, negalima“, – mano istorikas.
„Niekas tos Danės nepripažino“
D.Elerto teigimu, žemėlapiuose rašoma labai įvairiai netgi „Danne“, o kai kur raidė „d“ virsta „t“. „Dangės pagrindinis dešinysis intakas Tenžė įteka labai įdomioje vietoje – už Kretingalės, prie pat pasienio, prieš Bajorus. Tarp Tenžės ir Tangės galėtų būti tam tikras ryšys. Labai nenustebčiau, kad tolimoje praeityje buvo mąstoma kiek kitaip – esą Akmena įtekėdavo į Dangę, o Dangė, t. y. ta pati Tenžė, sukdavo labiau į šiaurę. Tenžės buvimas labiau pagrindžia Dangės pavadinimo archajiškumą", – mano istorikas.
Po Antrojo pasaulio karo iš esmės pasikeitus gyventojams oficialus pavadinimas Dangė įsivyravo galutinai. „Pokario vaikai, mūsų tėvai ir mes nesusidūrėme su tuo bilingavimu, t. y. dviejų pavadinimų vartojimu. Bet ponas Vanagas pasakė, kad kiti variantai netinka, ir kaip kirviu nukirto. Toks drastiškas pokytis mums iššaukė savotišką traumą. Kai pirmą kartą išgirdau, kad Dangė turi būti vadinama Dane, mane ėmė juokas. Ir niekas nevartojo to pavadinimo labai ilgai. Todėl, jeigu kalbame apie Klaipėdos miestą, galėtų grįžti tas senasis oficialus pavadinimas. Kita vertus, tam tikroje neoficialioje kalboje gali būti minima ir ta Danė. Man Dangė yra Dangė, aš jau ir mirsiu taip ją vadindamas“, – savo nuomonę išsakė D.Elertas.
Buvo sakoma, esą tokių upėvardžių kaip Dangė nėra. Anot istoriko, nieko panašaus: važiuojant į Kauną yra upelis Dangė. Kaune, Aleksoto rajone, yra senas buvusių medinių namukų kvartalas, kur gatvės turi upių pavadinimus: vienas jų – Dangė. „Nepaisant visų vanagų ir kitų kalbininkų pastangų, ten yra Dangės pavadinimas kaip gatvėvardis. Lentelė sena, likusi dar iš sovietmečio“, – aiškino D.Elertas.
