Indiškas maistas: aštrumą galima numalšinti, bet riebumo – ne
Dar prieš išvykdama į aštriais patiekalais garsėjančią Indiją susitaikiau su mintimi, jog teks pakeisti mitybos įpročius. Prie saujomis prieskonių gardinamo maisto greitai pripratau, kadangi vietiniai išmokė, jog skonis sušvelninamas įsipylus šiek tiek kokosų pieno arba dahi jogurto.
Šokiravo tik riebumas – čia viskas verdama aliejuje.
Dabar Indijoje galima rasti kiekvienos šalies virtuvę, daug greito maisto restoranų. Tiesa, jie pritaikyti vietinei rinkai – čia nėra sumuštinių su kiauliena ar jautiena, o vegetariškas meniu gerokai ilgesnis.
Prie saujomis prieskonių gardinamo maisto greitai pripratau. Šokiravo tik riebumas – čia viskas verdama aliejuje.
Pati neatsisakau pasilepinti tradiciniais patiekalais, pardavinėjamais tiesiog gatvėje. Neapsigauti padeda viena gudrybė – kuo daugiau vietinių būriuojasi prie prekystalio, tuo gardesnis maistas. Taip galima sočiai ir skaniai prisikirsti vos už vieną eurą.
Net lietuviški patiekalai Indijoje – išsprendžiama problema. Viską galima pasigaminti, mat bulvių gausu, o mes, lietuviai, beveik viską iš bulvių gaminame. Nors, tiesa, kartais norint nusipirkti gražgarsčių ar krapų gali tekti važiuoti net 20 kilometrų.
Tačiau visai nesudėtinga pasigaminti kotletų, bulvių plokštainio ar šaltibarščių. Gaila, bet kai kurie gimtinėje įprasti produktai čia kainuoja daug brangiau – už nedidelį fermentinio sūrio gabalėlį gali tekti sumokėti 8-9 eurus.
