Tik įstatymais meno vertybių apsaugoti neįmanoma
Kol biurokratai žaidžia savus įstatymų leidimo žaidimus, muziejai ir aukcionų namai imituoja žaidimą pagal taisykles, nukentėjusios šalys vienaip ar kitaip bando atgauti tai, kas prarasta. Visi kiti ieško vis naujų iniciatyvų, kaip kovoti su šia problema.
Štai įvairios aktyvistų organizacijos (pvz., Heritage Watch) trečiojo pasaulio šalyse užsiima švietimu ir skatina kaimų gyventojus užsiimti smulkiu verslu, tokiu kaip, pavyzdžiui, suvenyrų turistams kūrimas ir pardavimas.
Kambodža ne taip seniai padedama prancūzų mokė ir įdarbino 350 policininkų, jau dirbančių paveldo apsaugos srityje. Tą patį padarė ir egiptiečiai, kartu dar ir apriboję turistų patekimą į sunkiau apsaugomas vietas.
Bet kai kurie mano, kad tik sistemingas meno vertybių registravimas – fotografavimas ir detalus aprašymas – gali tapti efektyviausiu būdu šioje kovoje.
Padarius tokį registrą ir visus duomenis saugant duomenų bazėje, tai galėtų tapti prevencine priemone, o ir bet kokios pavogto daikto vagystės užregistravimas ir paieška tarptautiniu mastu labai palengvėtų.
Vakarų šalims tai nėra nauja idėja: tuo užsiimantis Londone įsikūręs „Prarastų meno kūrinių registras“ (Art Loss Register – ARL) jau praneša apie surastas ir sugrąžintas meno vertybes maždaug už 230 mln. eurų. Akivaizdu, kad toks būdas yra veiksmingas. Bet trečiojo pasaulio šalims tokios programos įgyvendinimas pareikalautų didžiulio biudžeto ir užtruktų kelerius metus, tad neaišku, kada ir ar iš vis to bus imtasi.
Šioje temoje susipina visa chrestomatinė klasika – pinigai prieš sąžinę, gėrio kova prieš blogį, didesni prieš mažesnius. Jeigu kumščiais daužote sau į krūtinę, įtikėję, kad teisingas požiūris yra tik vienas – visos meno vertybės turi būti savo „tėvynėje“ – pabaigai užduosiu klausimą pamąstymui.
Ar tokio paties požiūrio verta laikytis žinant, kad šiais metais „Islamo valstybės“ kovotojai jau sunaikino krūvą UNESCO pasaulio paveldo objektų ir kitokių meno vertybių Irake ir Sirijoje, kurių jau nebepamatysime net ir muziejuose?
Daugiau kelionių istorijų ir fotoreportažų rasite autoriaus tinklaraštyje „Kelionių architektai“