Šios gyvatės gali nužudyti vienu įkandimu, o Keimada Grandės sala yra tokia pavojinga, kad į ją draudžiama įkelti koją.
Čia gyvena nuo 2000 iki 4000 auksinių kaisakų – vienos iš mirtiniausių gyvatės rūšių pasaulyje. Šios iki 4,60 m ilgio užaugančios būtybės nerandamos niekur kitur pasaulyje.
Kaisakų nuodai yra iki penkių kartų stipresni už daugumos žemyninių gyvačių. Žinoma, kad stiprūs auksinės kaisakos nuodai tirpdo žmogaus kūną ir gali sukelti mirtį greičiau nei per valandą, rašo „Express“.
Šios iki 4,60 m ilgio užaugančios būtybės nerandamos niekur kitur pasaulyje.
Įkandus šiam mirtinai pavojingam padarui, yra 7 proc. mirties tikimybė, o net ir gydant, nukentėjusiųjų mirtingumo rizika yra 3 proc. Nuodai gali sukelti inkstų nepakankamumą, raumenų nekrozę, kraujavimą į smegenis ir kraujavimą iš žarnyno.
Keimada Grandė (Ilha da Queimada Grande), išvertus „Didžiosios ugnies sala", pavadinimas kilo iš pasakojimo apie lankytojus, kurie, norėdami patekti į salą, bandė ugnimi atbaidyti gyvates.
Saloje daugiausia auga atogrąžų miškai, o vienintelis jos statinys yra vienišas švyturys. Nors šiuo metu saloje negyvena nė vienas žmogus, 1909–1920 m. Keimada Grandės saloje gyveno keli žmonės, kuriems buvo pavesta prižiūrėti švyturį.
Brazilijos vyriausybė beveik visiškai uždraudė lankytis bauginančioje saloje, reikalaudama, kad bet kokį sankcionuotą apsilankymą lydėtų gydytojas.
Nepaisant apribojimų, į salą ir toliau skverbiasi nelegalūs medžiotojai, kurie gaudo šias nykstančias gyvates, kad jas parduotų juodojoje rinkoje – už auksinius kaisakus galima gauti iki 23 000 svarų sterlingų (apie 27 000 eurų).
Vietos folkloras pasakoja, kad piratai gyvates čia įveisė norėdami saugoti užkastus lobius.
Saloje daugiausia auga atogrąžų miškai, o vienintelis jos statinys yra vienišas švyturys.
Tačiau mažiau jaudinanti tiesa yra ta, kad prieš daugiau nei 10 000 metų pakilęs jūros lygis ir žemyninę vietovę pavertė sala, todėl čia atsidūrę gyvūnai evoliucionavo.
