Ispanijos pietuose esantis Andalūzijos regionas – ypatingas. Apie jo lankytinas vietas, kultūrą, tradicijas, papročius ir gastronomiją Virgenextra.lt pasakoja ten gyvenantys Laima Druknerytė ir Mindaugas Stongvilas. Įkvėpimų kelionėms ne tik iš Andalūzijos taip pat ieškokite šio puslapio Facebook ir Instagram paskyrose.
Viduramžiais Andalūzijoje (Ispanija) visi rūmai turėjo įmantriai ir išradingai įrengtus sodus. Su takais pasivaikščiojimui, pavėsinėmis poilsiui, fontanais ir upeliais oro vėsinimui. Žymiai kuklesni sodeliai buvo įprasti ir mažiau turtingų miestiečių namų kiemuose. Įmantrių sodų sodinimo meną ir patirtį arabai su savimi atsinešė iš Rytų, kur šios tradicijos jau skaičiavo tūkstantmečius.
Arabų sodinti sodai mūsų dienų nepasiekė vien todėl, kad augalai tiek ilgai negyvena, o keičiantis laikams, keitėsi ne tik mados, bet ir poreikiai. Kai kur išliko takelių, fontanėlių ir dekoratyvinių detalių liekanos, kurias savaip interpretavo ir pritaikė naujieji rūmų savininkai. Taigi, galime sakyti, kad vaikštinėdami po alkazabas ir rūmus grožimės naujųjų laikų sodininkų kūrybos vaisiais.
Nėra išlikę ir „techninės literatūros“ ar viduramžių instrukcijų „kaip įrengti sodą“ – dauguma mus pasiekusių aprašymų yra literatūros kūriniai, kuriuose gausu padūsavimų apie sodų grožį ir beveik nieko apie ten žydėjusių augalų rūšis, jų derinimo principus ir dizaino stilių.
Todėl šių laikų sodininkystės archeologams tenka remtis Korane aprašyta Rojaus sodo, arba Yanna koncepcija. Ką ji teigia?
Pradėkime nuo to, kad visi, patekę į Yanna bus vienodo ūgio ir vienodo – 33 metų amžiaus. Jūsų amžinas gyvenimas bus kupinas nuotykių, malonumų, skonių, kvapų ir grožio. Valgysite nuostabius patiekalus ir gersite vyną, nuo kurio nesvaigs galva, nekils noras muštis ir triukšmauti, o kitą dieną nekankins pagirios.
Namai bus puikiai įrengti ir patogūs, juos sups gaivūs sodai, kuriuose medžių lapai sudarys malonų šešėlį, trykš kamparu ir imbieru kvepiantys fontanai, čiurlens pieno, medaus ir vyno upeliai, o ištiesęs ranką nuo vaismedžių galėsi skinti visada prinokusius nuostabaus skonio vaisius.
Soduose vaikštinės akinančiai balti kupranugariai ir žirgai, suolai ir pavėsinės bus puoštos auksu, sidabru ir perlais. Kalnai muskuso, egzotiški augalai, perlais ir rubinais dekoruoti takeliai ir vartai. Klausysitės rojaus paukščių balsų ir nekąs nei musės, nei uodai.
Nenuostabu, kad tuometiniai musulmonų religiją išpažįstantys valdovai siekė turėti Yanna sodų kopiją savo rūmų kieme jau vien dėl to, kad patekę į amžinąjį rojų nepaklystų ir neatrodytų nustebę. Nežinome, kaip jiems tai pavyko – tenka tik įsivaizduoti, kokias užsakovų fantazijas turėjo realizuoti viduramžių sodų architektai. O dabar palyginkime, kaip pavyko jų darbų perėmėjams...
Šiais laikais beveik visuose svarbiausiuose Andalūzijos miestuose rasite maurų laikų buvusias kalifų rezidencijas, o jose bus atkurtas įspūdingas sodas. Ko gero labiausiai lankomas yra Granados Alhambra pašonėje žaliuojantis Generalifės sodas, Sevilijoje ir Kordoboje – Karališkųjų Alkazarų sodai, Almerijoje ir Malagoje galite pasigrožėti sodais Alkazabose.
Yra ir naujesnių laikų sodų, kurie neatitinka Yanna koncepcijos, tačiau yra savaip nuostabūs: Sevilijoje, šalia Ispanijos aikštės, pasivaikščiokite po Maria Luisos parką, pasigrožėkite Casa Pilatos vidiniu kiemu. Tikrai nustebins La Concepcion botanikos sodas Malagoje, o Parque Genovese – Kadise.
Pats seniausias Andalūzijos miesto parkas yra Alameda de Hercules Sevilijoje. Jeigu esate žaliosios estetikos vertintojas – Andalūzijoje tikrai rasite kuo pasigrožėti.
