Ispanijos pietuose esantis Andalūzijos regionas – ypatingas. Apie jo lankytinas vietas, kultūrą, tradicijas, papročius ir gastronomiją Virgenextra.lt pasakoja ten gyvenantys Laima Druknerytė ir Mindaugas Stongvilas. Įkvėpimų kelionėms ne tik iš Andalūzijos taip pat ieškokite šio puslapio Facebook ir Instagram paskyrose.
Almunjekaras (Almuñécar) (reikėtų tarti Almunjiekar) yra keistoje vietoje įspraustas Granados provincijos pakrantės miestelis.
Miestelio gyventojai mano, kad šioje vietoje įsikūrė pirmieji į Andalūzjią atplaukę finikiečiai. Ir nieko nuostabaus – į miestelį žymiai paprasčiau patekti Viduržemio jūra nei sausuma. Net ir šiais laikais.
Čia užsukome tik norėdami apsižvalgyti, bet pasilikome net kelioms dienoms. Neslėpsiu – man labiausiai patinka Andalūzijos Atlanto pakrantė. Savo nuostabia laukine gamta, paplūdimiais, atviromis erdvėmis ir energija. O štai Andalūzijos Viduržemio jūros „costas“ juokais vadinu turistų kolonizuotomis ir užsieniečių okupuotomis žemėmis.
Tačiau Almunjekaras nustebino savo užsispyrimu ir „rezistencija“ visiems stereotipams. Ankštai įspraustas tarp akmeningų iškyšulių, iš šiaurės užstotas kalnais, o pietuose prigludęs prie jūros.
Almunjekaras nustebino savo užsispyrimu ir „rezistencija“ visiems stereotipams.
Pati gamta aprėžė miesto ribas, tačiau čia liko vietos ir didžiuliams tropinių vaisių sodams, visus metus žaliuojantiems Seco ir Verde upės vagos slėniuose.
„Čia čirimoja“, – atsakė ponia, paklausta, kokie vaisiai dabar sirpsta šiuose soduose. Vaisiaus skonis įspūdžio nepaliko, skirtingai nei miestelis.
Žvelgiant nuo pakrantės promenados jis pasirodė kažkoks lengvas, grakščiomis linijomis banguojantis palei paplūdimį, jaukus, žalias ir tropiškai atsipalaidavęs. Net ne panašus į Viduržemio kurortą – labiau primena kokį snaudžiantį Floridos pakrantės ar net Karibų salos perlą.
Mieste pastatytos skulptūros ne tik miestą įkūrusiems finikiečiams, bet ir vėliau jį užkariavusiam Abderamanui I. Aukščiausiame miesto taške matomą krikščionių statytą San Migelio tvirtovę supa medinos gatvių labirintas. Beje, paplūdimys akmenuotas, tad plono patiesaliuko pasideginimui užteks neilgam. Užtat pakrantės restoranėliai čia tikrai nuostabūs.
Ir dar – šią vietą įkūrę finikiečiai ją pavadino... Sexi. Matyt, ir jie čia atrado kažką ypatingo.
