Daugiau kelionių Lietuvoje istorijų ir fotoreportažų rasite tinklaraštyje „Vieškeliu dundant“
Visgi savęs nepriskiriu nei vienam tikėjimui, gal todėl bet kuris religinės paskirties objektas man atrodo reikšmingas, pasakojantis vis kitokias, tačiau svarbias Lietuvos istorijos detales.
Vis dėlto, jei prakalbome apie religijas, dar niekada nerašiau apie mums tokį tolimą ir paslaptingą, I-ojo tūkstantmečio pr. m. e. viduryje Azijoje gimusį budizmą ar tai budistinę filosofiją, skatinančią žmogaus sąmoningumo augimą.
Milžiniškos Budos skulptūros, budistų vienuolynai ar piramidiškos formos statiniai – stupos, keliaujantiems po tolimus Rytų pasaulio kraštus yra dažnai sutinkami objektai.
O ką gi budistiško turime Lietuvoje?
Įdomu tai, kad pats ryškiausias ir gražiausias „susitikimas“ su budizmu mūsų šalyje įvyko kalvotoje Žemaitijoje – šalia Kražių miestelio esančiame Stūpkalnio kaime (Kelmės r.).
Vos pravažiavus Vėjinės tvenkinį, ant vienos iš aukščiausių Kražių apylinkių kalvų, šmėžuoja baltas, niekur kitur Lietuvoje nematytas statinys. Kas tai, mąstytum nežinodamas...
Vaizdas net kiek primena mano svajonių kryptis – Tibetą ar Mongoliją. Mat kalvos viršuje, greta keisto statinio, bėgioja dar ir laukinius arklius primenantys žirgai.
Pats ryškiausias ir gražiausias „susitikimas“ su budizmu mūsų šalyje įvyko kalvotoje Žemaitijoje.
Eini arčiau jų, į kalvos viršų, o žirgai žvitriais šuoliais atbėga link tavęs. Vargu, ar dar kur Lietuvoje mačiau gražesnius žirgus. Jie atrodo laimingi, besiganantys plačioje pievoje ir net besigaivinantys savo vandens telkinyje. Čia pirmą kartą išvydau besimaudančius žirgus.
Kaip lydi saulės spinduliai, taip šalia risnoja ir jie. Tad kartu su šia žavinga palyda priartėjome prie pirmosios mūsų šalyje pastatytos budistinės stupos.
Šalia Kražių budistai žemės sklypą įsigijo dar 1997 m. Čia jie netgi pasistatė budistų centrą, o Budos nušvitimo simboliu laikomą statinį ant kalvos įkurdino 2022 m.
Stupos pradėtos statyti 3 a. pr. m. e. Indijoje. Vėliau paplito Šri Lankoje, Birmoje, Laose, Indonezijoje, Tailande, Nepale, Tibete.
Anot greta lietuviškosios stupos esančiame informaciniame stende pateiktos informacijos, savo tobula forma šie statiniai išreiškia tikrąją proto prigimtį – nušvitimą.
Čia taip pat rašoma, kad stupose laikomos budistinių meistrų relikvijos, į jas dedamos statulėlės, molinės figūros (tib. tsa-tsa), tekstai, taip pat relikvijos, simbolizuojančios visų budų kūną, kalbą ir protą. Stupos pamatas turi būti pildytas vertingais daiktais – teisingam jos užpildymui teikiama didžiausia reikšmė.
Tikima, kad lankymasis šalia šio statinio į gyvenimą prišaukia laimę.
O štai pastatytoji Stūpkalnio kaime turi ir savo pavadinimą – „Lhabab Stupa“. Ji yra su daugybe laiptelių, simbolizuojančių Budos nusileidimą iš dievų sferos.
Budistų bendruomenės teigimu, stupą lankantys žmonės gali netikėtai patirti sąmoningumo momentus. Taip pat tikima, kad lankymasis šalia šio statinio į gyvenimą prišaukia laimę.
Prisėdau stupos pavėsyje, žvelgiau į tolumoje šmėžuojančius Kražius – proprosenelės gimtinę, šviesius karčius vėjyje draikančius žirgus ir mąsčiau, kad geresnės vietos palaimingam buvimui net ir nesugalvotum.
Daugiau kelionių Lietuvoje istorijų ir fotoreportažų rasite tinklaraštyje „Vieškeliu dundant“
