Vilgailė Kira Purlytė, šiuo metu su draugu Svenu ir aklu šuneliu Tulku keliaujanti dviračiu Panamerikos greitkeliu, aplankė šią mįslingą vietovę ir pasakoja savo įspūdžius, primenančius Indianos Džounso nuotykius.
Tieradentro nacionalinis archeologinis parkas 1995-aisiais UNESCO pripažintas pasaulio kultūros paveldu. Pasiekti šią vietą nėra lengva, kelias dar tik tiesiamas. Jis vingiuoja per kalnus bei džiungles Kaukos regione, Kolumbijoje.
Tai – pavojingiausias šalies regionas dėl vis atsinaujinančių kovų su FARC guerilomis (FARC yra seniausia, didžiausia ir labiausiai ginklais apsirūpinusi grupė tarp Kolumbijos kairiojo sparno sukilėlių – aut. past.). Susirėmimai vyksta ir šiais laikais.
Naktį prieš mums išvažiuojant, netolimame kaimelyje, žuvo 17 žmonių. Pasitarę su vietiniais gyventojais, į kelią vis dėlto leidžiamės. Paskutinis didesnis miestas Popajanas nuo archeologinio parko nutolęs 134 kilometrais.
Autobusu keliaujame 6 valandas, susispaudę su bendrakeleiviais senoje transporto priemonėje. Važiuojame per slėnius ir kalnus. Pro langus regime bananus, bambukus, debesis bei lietų.
Tieradentro reiškia „žemė viduje“ (isp. Tierra adentro). Trikampės formos regioną taip praminė konkistadorai (ispanų užkariautojai, – aut. past.) dėl sudėtingo susisiekimo su šia šalies dalimi.
Pasiekiame Tieradentro kaimelį ir susipažįstame su senjoru Leonardu. Jam priklauso iš bambukų suręstas viešbutis, kurį kartu su savo broliu pastatė per 20 metų. Naktį iš lovų mus išverčia atogrąžų liūtis, barbenanti į skardinį stogą. Ji tokia garsi, kad tenka šaukti, norint susikalbėti.
