Ironiška, bet būtent su Rusijos įsigalėjimu prasidėjo Helsinkio augimas, mat tuometiniu sostinės valdovu tapęs caras Aleksandras po didelio gaisro, kuris sunaikino trečdalį miesto, užsigeidė jį paversti antruoju Sankt Peterburgu. Į miestą buvo pakviestas vokiečių architektas Karlas Liudvikas Engelis, kuris suprojektavo ne vieną garsų neoklasicizmo stiliaus Helsinkio pastatą.
Apsilankiusieji čia pripažįsta – Helsinkis užburia ramybe. Jo gatvėse nėra grūsčių, žmonės atsipalaidavę, o eismas – ramus ir tvarkingas. Kas žino, gal taip yra todėl, kad Helsinkio gyventojams yra nesunkiai prieinama gamtos ramybė, o gal dėl to, kad dauguma jų bent kartą per savaitę gali sau leisti išsimaudyti saunoje. Šiaip ar taip, nuvykę į Helsinkį, turėtumėte pajusti jo lėtą gyvenimo tempą.
Aplankykite miesto turgų
Vienas iš puikių būdų atsipalaiduoti Helsinkyje – apsilankyti vietiniame turguje Kauppatori. Šis uoste įsikūręs turgus yra vienas žinomiausių lauko turgų visoje Šiaurės Europoje. Čia galite įsigyti ne tik tradicinių suomiškų maisto produktų, rankdarbių bei suvenyrų, gėlių, bet ir šviežių jūrų gėrybių, kurių galima nusipirkti tiesiai iš vandenyje išsirikiavusių laivelių.
Jei atėjote išalkę, būtinai paragaukite suomiškos žuvienės bei pyragėlių lihapiirakka su faršu bei ryžiais viduje. Valgydami turgaus teritorijoje, saugokitės žuvėdrų – įžūlūs paukščiais gali be didelės baimės iš po nosies nukniaukti jūsų maistą.
Jei diena pasitaikė vėsi, galite užsukti į nuo 1889 m. o stogu veikiančią prekyvietę – Vanhakauppahalli – senąjį Helsinkio turgų. Čia rasite įvairios žuvies ir jūros gėrybių, grybų, suomiškų sūrių, pyragų, taip pat tokių netikėtų užkandžių kaip elnienos, briedienos ar lokio mėsos konservų ir dešros. Turguje yra ne tik parduotuvėlių, bet ir kavinukių, tad čia žuvėdros jūsų tikrai nepasieks.
Nusikelkite į praeitį
Būtent iš šios uosto dalies, kur įsikūręs turgus, keltai plukdo į vieną įspūdingiausių Helsinkio vietų – Suomenlinna – „Suomijos pilį“, įsikūrusią septyniuose Helsinkio salose. Nors gali atrodyti, kad milžiniška bastioninė jūrų tvirtovė stūkso atokiai, tačiau iki jos nuvykti trunka vos 20 min., tad neabejokite – tai magiškas muziejus po atviru dangumi, viena iš nuostabiausių žmogaus sukurtų vietų visoje Skandinavijoje.
Vienoje iš salų yra įkurta Sveaborg tvirtovė, kuri išvertus reiškia „Švedijos pilis“. Taip yra todėl, kad XVIII a. viduryje, kai Suomija dar buvo Švedijos dalis, ją pastatė būtent švedai, siekdami apsisaugoti nuo rusų antpuolių. Deja, 1808 m. rusai užpuolė tvirtovę ir užėmė visą kompleksą. Tik po daugiau nei šimto metų suomiai atgavo Sveaborg ir pavadino ją Suomenlinna – „Suomijos pilis“.
Laimei, praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje Suomijos kariuomenė pilies pastatus perdavė civilinėms valdžios institucijoms ir nuo to laiko kai kurie jų yra restauruoti bei paversti lankomais objektais, o Suomenlinna įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo paminklų sąrašą.
Išskirtinis pastatas suomiškam menui
Laikas grįžti iš praeities ir patirti šį tą naujo. Tam puikiai tinka miesto širdyje įsikūręs šiuolaikinio meno muziejus, pavadintas „Kiasma“, tai – puiki vieta susipažinti su suomių meno kūriniais, sukurtais nuo 1960 m.
Muziejaus pavadinimas kilęs iš graikų žodžio, reiškiančio „susikirtimas“. Ši reikšmė puikiai iliustruoja muziejaus misiją: būti įvairiausių kryžkelių ir perspektyvų vieta. Sankirtos idėja atsispindi ir amerikiečių architekto Steven Holl suprojektuoto pastato konstrukcijoje. Lenkta šio pastato išorė tęsiasi ir jo viduje, sukurdama unikalias erdves, pritaikytas šiuolaikiniams meno kūriniams, kurių čia yra virš 4 tūkst. Muziejuje taip pat įsikūręs teatras, skirtas eksperimentinei dramai, muzikai ir šokiui.
Jei nebuvote saunoje, nebuvote Suomijoje
Paskutinis dalykas, kurį beliko aplankyti – suomiška sauna. Kad sauna yra neatsiejama suomių gyvenimo dalis, liudija skaičiai: daugiau nei 5,5 milijonus gyventojų turinti šalis turi daugiau nei 3,3 milijonus saunų! Sauną galite rasti sodybose, apartamentuose ir paprastuose miesto butuose, laivuose ir net parlamento pastate. Juokaujama, kad suomis iš pradžių pastato pirtį, tada stato namą, tad didelė tikimybė, kad sauną rasite ir jūsų nuomojamose patalpose.
Jei vis tik taip nėra, galite išbandyti vieną iš viešų Helsinkio pirčių. Pavyzdžiui, vos už kilometro nuo miesto centro, Merihaka rajone, įsikūrusi nedidelė pirtis „Kulttuurisauna“, siūlanti po garo vonių šokti tiesiai į jūros vandenis.
Šiek tiek tolėliau yra įsikūrusi vienintelė tradicinė blokinė pirtis Helsinkyje – „Kotiharjun Sauna“, pastatyta 1928 m. Ši sauna yra pripažinta gyvosios Helsinkio miesto kultūros dalimi.
Na, o jei ieškote ko nors modernesnio, galite aplankyti taip pat netoli centro įkurtą „Löyly“ kompleksą, išsiskiriantį neįprasto dizaino pastatu ir šiuolaikišku požiūriu į pirties malonumus. Sauna turi erdvią terasą, kurioje veikia restoranas, yra puikus nusileidimas tiesiai į jūrą.
Suomių sauna turi ir kelias etiketo taisykles: paprastai vyrai ir moterys pirties malonumais mėgaujasi atskirai, saunoje pageidaujama būti nuogiems, bet rankšluosčiai nėra draudžiami. Pirtyse rekomenduojama nekalbėti, bet viešose saunos erdvėse galima ne tik bendrauti, bet ir užkandžiauti.
Ką būtina žinoti prieš atostogas Suomijoje?
Tiesioginius skrydžius iš Vilniaus oro uosto į Helsinkį siūlo oro linijų bendrovė „Finnair“, o nuo spalio 31 d. iš Vilniaus į Suomijos sostinę bus galima nuskristi ir iš Kauno oro uosto, naudojantis „Ryanair“ paslaugomis.
Vykstant į Helsinkį, kaip ir kitus Suomijos miestus, apribojimų dėl kelionės tikslo nėra. Tiek keliaujant į šalį, tiek grįžtant iš jos, būtina turėti neigiamą COVID testą. Grįžus į Lietuvą, privaloma 10 d. saviizoliacija. Ji nereikalinga paskiepytiems pagal visą vakcinacijos schemą ir persirgusiems asmenims, yra ir kitų išimčių, kurios skelbiamos čia: nvsc.lrv.lt/isimtys.
Visgi situacijai dėl COVID-19 pandemijos sparčiai kintant, apie kelionės sąlygas verta pasidomėti prieš pat skrydį. Detalesnę informaciją apie vykimą į Suomiją ir grįžimą iš jo galite sužinoti specialiame polapyje www.vno.lt/paprasta.
