Iš tikrųjų nesitikėjau kažko panašaus rasti Nicoje prabėgus tiek laiko po šio tragiško įvykio. Tačiau pamatęs šiuos vaizdus greitai susivokiau, kad tokie dalykai greitai neužsimiršta.
Negali greitai to pamiršti, kai Prancūzijoje jau metus yra paskelbta nepaprastoji padėtis, Nicos gatvėse nuolat patruliuoja kariai, intensyviai važinėja policijos automobiliai, o aikštė šalia tos vietos, kur buvo sustabdytas gyvybes šienavęs sunkvežimis, virto gyvu paminklu visiems žuvusiems. Žmonės čia dar iki šiol neša atminimui skirtas dovanas. Atrodo, jog visa tai įvyko vakar.
Tik atsidūręs tokioje vietoje supranti, kokį gilų įspaudą palieka tokie tragiški įvykiai. Tai ne tik žuvusiųjų ir sužeistųjų statistika. Tai pakeisti gyvenimai. Neįsivaizduoju, kaip reikėtų man eiti ta pačia promenada, kurioje žuvo man artimas žmogus...
Netoli Nicos esančiame Ezo miestelyje sutikome parfumerijos fabrike dirbančią lietuvę Laurą, kuri kiekvieną dieną važinėja į darbą iš Nicos į Ezą ir atgal. Ji neslėpė, jog šis teroro aktas privertė net ir ją šiek tiek pakeisti gyvenimo būdą.
„Einame apsipirkti anksčiau iš ryto, stengiamės išvengti didelių susibūrimų. Daug ką galima padaryti internetu. Žmogus yra lankstus, prie visko gali prisitaikyti. Pastebėjau, kad ir daugiau prancūzų pakeitė gyvenimo būdą. Aišku, yra daug tokių, kurie stengiasi į tai nekreipti dėmesio ir gyvena toliau, tačiau aš esu žmogus linkęs apsidrausti. Jeigu aš galiu tą likimo paskutinę minutę atitolinti, tai aš ją ir atitolinsiu“, – kalbėjo jau trylika metų Prancūzijoje gyvenanti Laura.
Taip, baimės jausmo greitai neišbaidysi, bet tai neturėtų jūsų atbaidyti aplankyti nuostabiąją Prancūzijos rivjerą, įskaitant ir Nicą.
Simbolinę žvakutę visoms aukoms atminti uždegėme ir mes. Ilsėkitės ramybėje!
