XXI a. muziejams nėra lengva. Vien autentiškų eksponatų nepakanka – reikia interaktyvumo, kad lankytojui nenusibostų. Reikia atrasti būdą pateikti ne tik faktus, bet ir sužadinti lankytojo emocijas.
Klaipėdos piliavietėje, buvusiame vokiečių amunicijos sandėlyje, vos prieš kelis mėnesius duris atvėrė nauja Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus ekspozicija – „Muziejus 39/45“ – kuriai tai visai gerai pavyko.
Joje interaktyviai, bet labai jautriai pristatomas tragiškas Klaipėdos laikotarpis, kuris radikaliai pakeitė miestą, teigia Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus muziejininkas Saulius Karalius. „Šiuo laikotarpiu beveik kiekvienas žmogus šiame krašte atsidūrė ties tragiškų išbandymų riba“, – teigė istorikas.
Muziejininkas pasakojimą apie įvykius Klaipėdoje Antrojo pasaulinio meto karais pradeda nuo 1934 m., kai įtampa pradėjo itin augti. Jau kelerius metus Klaipėdos krašte buvo girdimi iš Adolfo Hitlerio vadovaujamos Vokietijos ataidintys vis stipresni nacistiniai atgarsiai. Nacių smogikai planavo įvykdyti teroro aktus, nuversti valdžią ir Klaipėdą prijungti prie Vokietijos. Tačiau Lietuvos saugumui pavyko sąmokslą laiku atskleisti, buvo suimta apie 200 žmonių.
Po jų suėmimo ir prasidėjus teismui, Lietuvai teko patirti didelį Vokietijos spaudimą, ekonominę blokadą. „Tai buvo labai netikėtas dalykas – mažytė Lietuva išdrįso teisti žmones, kurie buvo už hitlerinę Vokietiją. Visa Europa nuščiuvusi klausėsi – ką jie čia daro, kas čia vyksta, – pasakojo S.Karalius. – Ta byla rodė, kad tai – tik pradžia to, kas laukia Klaipėdos.“
1939 m. Klaipėdoje prasidėjo tokie įvykiai ir vyko taip veržliai, kad, muziejininko žodžiais, niekas net nespėjo gerai į juos reaguoti. Nebuvo spėta net idealiai pasirengti A.Hitlerio vizitui.
Kai Vokietija kovą pareiškė ultimatumą Lietuvai dėl Klaipėdos, ir Lietuva nusileidusi pasirašė sutartį, miestas nedelsiant pradėtas „tvarkyti“ – pavyzdžiui, uždažomi visi lietuviški užrašai gatvėse. Buvo labai skubama, viskas vyko taip greitai, kad net šio darbo nespėta tinkamai atlikti. Muziejuje galima pamatyti nuotraukas, kaip 1939 m. Klaipėdos gatvėmis vaikščioja A.Hitleris, o už jo vis dar tebematomas lietuviškas užrašas „Skrybėlių parduotuvė“.
Po 1939-ųjų sutarties gyventojai ėmė kuo skubiau palikti savo namus. Jau kovo 22–23 dienomis iš Klaipėdos išvyko apie 18 tūkst. žmonių.
Tarp įdomiausių šio laikotarpio eksponatų – tuose pačiuose archyvuose, kuriuose Liudas Mažylis rado Vasario 16-osios aktą, atrasta ir 1939-ųjų kovo 22 dienos sutartis tarp nacistinės Vokietijos ir Lietuvos. Ekrane ją galima pavartyti pirmą kartą Lietuvoje. Šalia ir tragiško laikotarpio liudininkas – Juodkrantės pašto antspaudas, kuris paskutinį kartą pagal paskirtį panaudotas 1939 metų kovo 23 d.
S.Karalius sakė, kad bene labiausiai lankytojus, ypač vaikus, dominantis stendas – virtualus pasivaikščiojimas po fortifikacines sistemas, Alksnynės bunkerį. Čia pat ir interaktyvus žemėlapis, kaip po Europą plito rudasis ir raudonasis marai.
Kurį laiką Klaipėdoje buvo palyginti ramu. 1941 m. miestas patyrė pirmąjį bombardavimą, tačiau baisiausi kataklizmai prasidėjo dar po kelerių metų.
1944 m. vasarą į Lietuvą įžengusi sovietų kariuomenė vieną po kito užėmė visus miestus, o pasiekusi Klaipėdą sustojo. Miestas atsilaikė įspūdingai ilgai – net 115 dienų. Tačiau blokada neatpažįstamai pakeitė Klaipėdą – jis buvo beveik visa sugriauta, nebeliko nė vienos bažnyčios mieste.
Kaip pasakojo S.Karalius, 1944 m. liepos mėnesio pabaigoje A.Hitleris pirmą ir vienintelį kartą davė įsakymą evakuoti gyventojus iš Klaipėdos krašto. „Visais kitais atvejais būdavo liepiama gintis iki paskutinio kraujo lašo“, – aiškino muziejininkas.
Prasidėjo viena didžiausių evakuacijų Europoje – iš Rytų Prūsijos į Vokietijos žemes traukėsi apie 2 mln. pabėgėlių. Tačiau daugelio besigelbėjančių laukė siaubingas likimas, apie kurį pasakojama vienoje iš muziejaus salių. Į bėgančius žmones sovietai šaudė, juos bombardavo, skandino jų laivus.
Miestas buvo nuolat bombarduojamas, apšaudomas iš artilerijos pabūklų – miesto niokojimą muziejuje galima matyti dideliame interaktyviame terminale.
Išskirtinis eksponatas – iš Uljanovsko miesto muziejaus gautos autentiškos fotografijos, kuriose patys sovietai įamžino Klaipėdos bombardavimą.
Pasak S.Karaliaus, vykdant bombardavimus eskadrilės vadui buvo privalu fotografuoti numetamas bombas.
„Kodėl? Jeigu skrendi bombarduoti virš miesto, yra pavojinga – mieste stovi priešlėktuvinės raketos, kurios gali tave numušti. O jeigu skrendi virš miško – išmeti ir sveiku kailiu grįžti. Todėl reikėjo sudrausminti – fotografuoti, kur nukrito bombos. Todėl turime unikalias, pirmą kartą rodomas nuotraukas, kaip lėktuvai skrenda bombarduoti“, – aiškino muziejininkas.
Kai galų gale sovietai įžengė į miestą, vietoj jo rado griuvėsius. Vokiečių kariai jau buvo pabėgę, Klaipėda sproginėjo ir degė, nebuvo net kam gesinti gaisrų, net Sovietų Sąjungos vėliava buvo keliama ant griuvėsių. Sausio 28 d. užregistruoti tik 28 civiliai. Negana to, buvo palikta ir daug uždelsto veikimo bombų.
„Miestas buvo toks nesaugus, kad sovietų karinė vadovybė priėmė nutarimą išvesti iš Klaipėdos karius, nes jiems buvo nesaugu. Buvo palikti tik specialūs daliniai, vykdę išminavimo darbus“, – pasakojo S.Karalius, rodydamas į ekspozicijoje esantį išminuotuvą, su kuriuo dirbo Raudonosios armijos kariai.
Muziejuje galima palyginti ir kaip atrodė tiek sovietų, tiek nacių karių buitis. Išskirtinis eksponatas – vis dar alkoholio pilnas 1942–1943 m. vyno butelis, kuris rastas Smiltynėje.
Kiek daug miestas neteko ir kaip jis sugebėjo atsikelti, pristatoma terminale „Sena-nauja“. Jame braukiant per ekraną matyti, kiek pastatų buvo sugriauta, taip pat palyginti, kaip kelios vietos atrodė Antrojo pasaulinio karo metais, o kaip – dabar.
Paskutinė ekspozicijos „Atminties“ salė – pati jautriausia ir emociškai stipriausia. Čia pristatoma kraupi Antrojo pasaulinio karo statistika. 1939 m. pradžioje Klaipėdoje gyveno kiek daugiau nei 150 tūkst. žmonių. Po karo liko tik 10 tūkst., skaičius pateikė S.Karalius.
Statistika muziejuje sužmoginama per autentiškus kasdienius daiktus, kurie priklausė su Klaipėda susijusiems ir karą patyrusiems žmonėms. Jie išdėstyti 6 metro ilgio vežime ir paslėpti po stikliniu dangčiu ir smėlio smiltimis.
Praskleisdami jas pirštais rasite tai ąžuolo kamieną su įstrigusia galybe kulkų, tai Lietuvos užsienio reikalų ministro Juozo Urbšio aliuminį puodelį, tai vokišką lėlę, kurią mergaitė buvo pasiėmusi į tremtį Sibire ir 1953 m. parsigabeno namo.
MUZIEJUS 39/45
Priešpilio g. 2, 91240 Klaipėda
Darbo laikas: II–VI: 10.00–18.00 val.
Bilietas: 1,74 Eur