Traukiniu po Lietuvą
Keliauti traukiniu verta ir suplanavus kelionę po Lietuvą. Pasak U.Amalio, taip galima derinti trumpas pažintines ir poilsines keliones.
Savaitgaliui rekomenduočiau pasiimti dviračius, šokti į traukinį ir nuvykus į Dzūkiją ar Švenčionėlių bei Ignalinos pusę dieną praleisti ten.
„Savaitgaliui rekomenduočiau pasiimti dviračius, šokti į traukinį ir nuvykus į Dzūkiją ar Švenčionėlių bei Ignalinos pusę dieną praleisti ten.
Taip pat keliauti galima ir į pajūrį, į kurį kelionė ekspresu nuo Vilniaus tetrunka tik 3 val. ir 40 min“, – populiariausius keliavimo traukiniais maršrutus vardija pašnekovas.
Šiuo metu visiškai neišnaudota rinka, pasak pašnekovo, yra istoriniai maršrutai.
„Būtina pravažiuoti nuo Šiaulių iki Pagėgių, nes tame maršrute yra tarybinių laikų ir nepriklausomos Lietuvos stotys, didžiausias šalies tiltas, o dar toliau važiuojant prasideda vokiečių krašto traukinių stotys. Dar labai graži trasa yra tarp Alytaus ir Šeštokų. Deja, bet keleivinis eismas ne visada važiuoja tokiais istoriniais maršrutais“, – pasakoja U.Amalis.
Kol kas vienintelis Lietuvoje turistinis istorinis maršrutas traukiniu yra maršrutu Panevėžys–Anykščiai–Rubikiai. Juo važiuoja siaurukas.
Kelionės traukiniais – prabangos prekė
Traukiniai nebūtinai yra tik transporto priemonė, skirta nuvežti iš vieno taško į kitą. Kelionė traukiniu taip pat gali būti ir prabangos prekė. Tiksliausia šio teiginio iliustracija yra Rytų ekspreso (angl. „Orient Express“) prototipas „Venice–Simplon Orient Express“ , kurio 24 valandų kelionė iš Londono į galutinę stotelę – Veneciją – kainuoja 2839 EUR.
Istorinio Europos traukinio Rytų ekspresas maršrutas, pirmą kartą pajudėjo iš Paryžiaus 1883 – ųjų spalio 4-ąją. Maršrutas tęsėsi per Miuncheną bei Vieną iki pat Rumunijos, kur keleiviai buvo perkeliami keltu į Bulgariją ir tęsė savo kelionę iki pat Stambulo.
Šiandien maršruto prototipas prasideda Londone, per Lamanšo sąsiaurį keleiviai yra perkeliami keltu į Prancūziją, kur jų jau laukia identiški likusiems Anglijoje liukso klasės viešbučio kambarius primenantys traukinio vagonai.
Deja, bet tikėtis, kad kada nors Rytų ekspresas užsuks ir į Lietuvą, beveik neverta, net ir nutiesus „Rail Baltica“ geležinkelį.
„Kol kas planuojama, kad europinė vėžė baigsis Kaune, o ir šiaip plėsti kelionių traukiniais industriją Lietuvoje nėra vietos“, – sako U.Amalis. Anot jo, pas mus vėžės kitokios, o tai atskiria Lietuvą nuo likusios Europos.
„Apskritai esame šalia geležinių uždangų, todėl čia niekas traukiniais ir nevažiuoja. Traukiniu galime nuvažiuoti iki Talino, o kur toliau?“, – komentuoja traukinių entuziastas.
Rytų ekspresas įamžintas daugiau nei dešimtyje knygų, tarp kurių yra Bramo Stokerio „Dracula“ bei dvi Agathos Christie istorijos „Žmogžudystė Rytų eksprese“ ir „Ar tu turi viską, ko reikia?“. Dar daugiau įvairaus žanro filmų veiksmas vyko Rytų eksprese, pavyzdžiui, Džeismo Bondo istorija „Su meile iš Rusijos“ arba „102 dalmantinai“.
Galbūt dėl šių kūrinių arba Rytų ekspreso istorijos žmonės yra linkę romantizuoti traukinius, galbūt todėl tokios populiarios vestuvių fotosesijos ant geležinkelio bėgių.
Šis straipsnis publikuojamas tinklaraštyje Euroblogas.lt
