Ar žinojote, kad iš viso Lietuvoje užfiksuota 400 skirtingų paukščių rūšių? Iš jų 300 kasmet pastebimi šalies teritorijoje, likę 100 – itin retos rūšys. Dar įspūdingesni skaičiai pasidaro žinant, kad per Lietuvą driekiasi intensyvus paukščių migracijos kelias. Kasmet juo praskrenda milijonai paukščių. Deja, yra skaičių, labiau stebinančių blogąja prasme. Per paskutinius 40 metų dėl intensyvios žemės ūkio veiklos atviro kraštovaizdžio paukščių populiacijos sumažėjo net 59 proc. Šis neigiamas rodiklis byloja, kad jau nebėra daugiau nei pusės mus džiuginusių laukų sparnuočių.
Gamtoje – kaip namuose ar svečiuose?
Sparnuočiai yra patys geriausi klimato kaitos indikatoriai, nes vos tik kažkur jiems pasidaro per šilta, jie gali palikti tą vietą ir daugiau nebesugrįžti. Ornitologas Marius Karlonas pasakoja, kad užsiimdamas šia veikla, nori nenori, kasdien svarstai, kodėl vyksta negrįžtami pokyčiai, bei ką būtų galima daryti kitaip, kad klimatas taip sparčiai nekistų.
Kertami miškai, aktyvi žemės ūkio veikla bei perdėtas sterilumas ir noras išsiurbliuoti gamtą yra pagrindinės paukščių nykimo priežastys. Marius įsitikinęs, kad edukacija yra svarbiausias įrankis siekiant išsaugoti gamtos turtus. Jo nuomone, keista, kad vaikai mokyklose mokomi, kokios spalvos bus palikuonių akys, tačiau nežino, kaip elgtis gamtoje, nepažįsta mus supančios aplinkos. Svarbu įsisąmoninti, kad gamta yra paukščių ir gyvūnų namai, o mes esame tik jų svečiai.
Stebėti paukščius tylumoje
Ir nors norint iš arčiau pažinti paukščių pasaulį geriausia pasitelkti ornitologo pagalbą, tačiau žmogus tą gali daryti ir savarankiškai. Marius tikina, kad pagrindinė klaida, kurią žmonės daro išsiruošę stebėti paukščių – tai manymas, kad akys yra svarbiausias pažinimo įrankis. Iš tikrųjų labiausiai mums padeda ausys. Svarbiausia – tyla. Savo grupėms ornitologai dažnai pataria net kvėpuoti pro burną ir nejudėti, nes kai sustoji ir esi visiškoje tyloje, tuomet ir paukščiai tave priima, priartėja nebijodami pragysti. Na, o išgirdus, jau galima ieškoti žiūronų ar monoklio. Iš pirmo žvilgsnio dauguma paukščių mums atrodo pilki, rudi arba juodi, tačiau, pasitelkus optiką, galima išvysti, kiek įvairiausių spalvų ir raštų jie turi bei kokie visi skirtingi.
Tyrinėti paukščius padeda ir įvairios mobiliosios aplikacijos, kurios geba atpažinti paukščių balsų įrašus, pavyzdžiui, „BirdNET“. O štai programėlė „Merlin Bird ID by Cornell Lab“ padeda atpažinti paukščius iš jų nuotraukų.
Šiuo metu „TrenkTuro“ Solo žygių sąraše jau daugiau nei 160 skirtingų maršrutų, kviečiančių visoje Lietuvoje pajusti individualų žygiavimo malonumą. O tarp jų puikuojasi ir šie 4 specialūs ornitologiniai maršrutai, papildyti įvairiomis informacinėmis stotelėmis. Kuriant šiuos ypatingus maršrutus, parinktos išties išskirtinės Lietuvos vietos, pamėgtos mūsų šalies sparnuočių.
Stebint paukščius Nemuno deltoje (19 km)
Šio maršruto dėmesio centre – Pakalnės polderių kraštovaizdžio draustinis. Nemuno deltoje paukščių išties daug ir kartu turime išskirtinę progą čia pamatyti retas ir nykstančias paukščių rūšis. Ar žinojote, kad kartais vandens paukščių skaičius šioje ypatingoje vietoje siekia net 20 tūkst.? Ir nepamirškite prieš žygį pasidomėti, kaip atrodo pilkoji žąsis, paprastasis griciukas ir tulžis – tai yra TOP-3 Rusnės apylinkėse gyvenantys paukščiai.
Stebint paukščius Baltojoje Vokėje (15 km)
Visai netoli nuo Vilniaus slypi tikra paukščių karalystė – Baltoji Vokė. Šis maršrutas yra Baltosios Vokės biosferos poligono teritorijoje, kur netoliese plyti Baltosios Vokės durpynai ir Ropėjų miškas, šalia kurio aidi pilkųjų meletų ir gervių garsai. Paskutiniais skaičiavimais šioje vietoje užregistruota daugiau kaip 200 skirtingų paukščių rūšių, kurių TOP-3 – žuvininkas, švygžda ir geltongalvė kielė. Tiesa, čia verta užsukti ir vėlai vakare arba anksti ryte, kai aktyvūs tampa sutemų paukščiai, pavyzdžiui, didysis apuokas.
Stebint paukščius Žiemkelio pievose (7 km)
Maršrutas, esantis Kauno rajone, kur užlietose pievose lizdus suka galybė paukščių, tarp kurių TOP-3: jerubė, eglinis kryžiasnapis ir mažasis erelis rėksnys. Taigi čia sau buveinę randa pempės, o šalia pievų esantis Žiemkelio miškas saugo senus eglynus ir pušynus, kuriuose slepiasi mažiau visiems žinomas paukštis – eglinis kryžiasnapis. Jeigu jį pastebėtumėte, atkreipkite dėmesį į susikryžiavusį snapą. O netoli finišo, prie grūdų sandėlio, mėgsta pasirodyti lietuviškos kanarėlės – geltonosios startos.
Stebint paukščius Raigardo slėnyje (14 km)
Raigardo kraštovaizdžio draustinis įkurtas siekiant išsaugoti didžiausią Lietuvoje metaforiškai dažnai vadinamą gamtos amfiteatrą. Šis slėnis, apglėbtas pušynų, gausus Nemuno senvagių ir mažų upelių. Šią ypatingą vietą pamėgę net 120 skirtingų paukščių rūšių. Ar žinote, kaip atrodo volungė, kukutis ir perkūno oželis? Nes būtent šie paukščiai yra šio maršruto TOP-3.
