„Po neilgų smagių atostogų Švedijoje iki namų mus skyrė tiesioginis vakarinis reisas iš Stokholmo į Vilnių. Atrodytų, tai niekuo neypatingas pusantros valandos skrydis per Baltijos jūrą. Kaip vėliau paaiškėjo – bendrovei SAS vaizduotės komplikuoti reikalus netrūksta. Visa ši istorija prasidėjo praėjusio ketvirtadienio vakarą, o namus pasiekėme tik šeštadienį“, – kalbėjo Deividas.
Likus dviem valandoms iki skrydžio keleiviai sulaukė pranešimo, jog skrydis atšauktas. Pasitarę su kelionių agente, Deividas su bičiuliu nutarė vykti į oro uostą ir aiškintis situaciją su SAS.
Maždaug 35 proc. gaunamų skundų buvo dėl oro keleivių teisių, t. y. atšauktų, atidėtų skrydžių, dingusio, sugadinto ar vėlavusio bagažo.
„Atvykus SAS darbuotoja apie atšaukimo priežastis nieko pasakyti negalėjo, tačiau maloniai pasiūlė apsinakvoti viešbutyje ir skristi į Vilnių rytoj per Kopenhagą. Lietuvoje turėtume būti 16 valandą.
Kadangi kitą dieną nuo ryto turėjau svarbių susitikimų, net ir nemokama nakvynė viešbutyje su vakariene ir pusryčiais nedžiugino. Bandėme atstovės išprašyti nupirkti kitą ankstesnį skrydį, tačiau ji atkakliai kartojo negalinti pirkti bilietų iš aviakompanijų, kurios nėra jų partneriai. Ką gi, susitaikom su situacija ir liekam nakčiai Švedijoje“, – kelionės įspūdžiais dalinosi Deividas.
Kitą rytą, nuskridus į Kopenhagą ir oro uoste pralaukus kelias valandas, likus keliolikai minučių iki skrydžio keleiviai vėl sulaukė pranešimo, jog skrydis Kopenhaga–Vilnius atšauktas.
„Pasidarė juokinga. Jau su didesne susibūrusia nelaimėlių lietuvių grupele sugužėjom prie SAS klientų aptarnavimo langelių ir vėl aiškinomės situaciją.
Atšaukimo priežastis – orai. Ką padarysi, susitaikėm ir aiškinomės toliau, kaip grįžti namo. Pasiūlytas variantas – skristi vakare į Stokholmą (vėl!) ir iš ten į Vilnių. Praėjo jau beveik para laiko, pradeda imti neviltis“, – sakė vilnietis.
Pasak Deivido, jis, kitaip nei kiti lietuviai, kurie į Stokholmą turėjo grįžti per Geteborgą, gavo tiesioginį skrydį Kopenhaga–Stokholmas.
„Burbėti daug ir garsiai neturėjome teisės. Susitaikėm ir laukėme toliau. Belaukiant skrydis į Stokholmą buvo kelis kartus atidėtas. Pagaliau susėdus į lėktuvą išaiškėjo naujas trukdis – negalime kilti, kadangi laukiame pavėlavusio keleivio, kurio lagaminas jau lėktuve, o bagažas be keleivio pagal taisykles skristi negali. Palaukus pusvalandį ir paaiškėjus, kad mįslingasis keleivis vis tik neskris, dar pusvalandį bagažo skyriuje buvo ieškoma jo lagamino, kurį reikėjo išimti“, – pasakojo Deividas.
Tačiau kai daugiau nei valandos keleiviai pagaliau pajudėjo link pakilimo tako, suprato, kad į skrydį Stokholmas–Vilnius pavėlavo.
„Tyliai kikenome, kadangi supratome, jog gali vėl tekti nakvoti Stokholme ir laukti dar kitos dienos ryto, kad vėl skristume atgal į Kopenhagą ir tada į Vilnių. Absurdo komedija tęsėsi.
Tik nusileidus Stokholme visų palengvėjimui buvome informuoti, kad skrydis Stokholmas–Vilnius irgi vėluoja. Valio – pagaliau laimingas atsitiktinumas šioje keistų griūčių grandinėje“, – kalbėjo vyras.
Tačiau tuo nuotykiai dar nesibaigė. Jau pradėjus leistis Vilniuje lėktuvas netikėtai vėl pradėjo kilti. Salone, pasakojo Deividas, kilo lengva suirutė – nuo paniško beviltiško juoko iki beviltiškų šūksnių – na kas gi dar?!
Dar keliolika minučių lėktuvui chaotiškai pasisukiojus danguje, per garsiakalbį išgirdome verdiktą – sugedo. Iki Rygos skridome mirtinoje tyloje.
„Apsukus ratą aplink Vilnių pilotas ramiu, tačiau kiek sutrikusiu balsu pranešė, jog greičiausiai sugedo lėktuvo stabdžių antipraslydimo sistema ir jeigu dar pakartotinio patikrinimo metu tai pasitvirtins, teks skristi į Rygą. Situacija tapo visai nebejuokinga. Neabejoju, kad kai kas mintyse jau žegnojosi.
Dar keliolika minučių lėktuvui chaotiškai pasisukiojus danguje, per garsiakalbį išgirdome verdiktą – sugedo. Iki Rygos skridome mirtinoje tyloje. Ačiū Dievui, po vidurnakčio sėkmingai nusileidome jau uždarytame nakčiai Rygos oro uoste. Bet čia istorija dar nesibaigė“, – neįtikėtinus kelionės viražus pasakojo vilnietis.
Apie aštuoniasdešimt pervargusių Rygoje išlaipintų lietuvių aptarnavo keletas mieguistų ir susiraukusių oro uosto darbuotojų.
„Vienas iš jų buvo kantriausias ir su gražia, šviesą atspindinčia geltona liemene, gal todėl jam buvo pavesta kažką su mumis daryti. O užduotis buvo sunki, kadangi, kaip vėliau ėmė aiškėti, SAS kompanijoje nebuvo aktyvuota jokia keleivių parvežimo ar grąžinimo procedūra ir todėl mes visi, kartu su tuo Rygos oro uosto atsakingu darbuotoju, buvome tiesiog palikti likimo valiai. Beje, tarp nelaimėlių keleivių buvo ir mama su šešiamečiu vaiku.
Kol SAS darbuotojas kažkam skambinėjo ir bandė užsakyti autobusus ar viešbučius, slinko ilgos nakties valandos oro uosto atvykimo salėje. Nežinia kieno instruktuotas, jis vis bandė visus nuraminti ir įtikinti, kad visi gausime iš SAS ryte pranešimus apie naujai nupirktus bilietus namo kitą dieną.
Kadangi kitą rytą su „Air Baltic“ buvo daugiau nei vienas skrydis į Vilnių, atsirado patikėjusių. Mes buvome prie tų, kurie nusprendė daugiau nerizikuoti, ir nusispjovę grįžome į Vilnių savarankiškai taksi.
Optimistams, likusiems laukti SAS išganingųjų žinučių ir rytinio skrydžio, teko skaudžiai nusivilti, kadangi šaunioji aviakompanija taip ir nenupirko jokių bilietų, o rezervavusiems savarankiškai – tiesiog atsisakė juos išpirkti. Maža to, nesiūlė jokių grįžimo alternatyvų, išskyrus bandyti parsirasti patiems savo jėgomis, o po to vėliau bandyti išsireikalauti kompensacijas.
Įdomus faktas – skridusieji su minėtu rytiniu „Air Baltic“ reisu patvirtino, jog laisvų vietų tikrai lėktuve netrūko. Apgailėtina.
Galbūt galime tai vadinti nelaimingų atsitiktinumų grandine. Tačiau daugelis šios nelemtos istorijos dalyvių, gainiojamų po oro uostus ir galiausiai paliktų likimo valiai naktį Rygos oro uoste, jautėsi papuolę į nesibaigiantį SAS kompanijos neprofesionalumo chaosą.
Mes džiaugiamės galiausiai po 36 valandų grįžę namo. O jums planuojant keliones linkime atkreipti dėmesį, kas jus žada skraidint, ir įvertinti riziką, jog jiems tai gali nepavykti“, – sakė Deividas.
Europos vartotojų centro teisininkė patarėja Rasa Tiaškevičienė sako, kad keleiviai tikrai pakliuvo į išskirtinę situaciją.
„Pirmiausia, reikėtų žinoti, kad atšaukus skrydį keleivis gali reikalauti kompensacijos iš aviakompanijos, kuri priklauso nuo skrydžio atstumo, jeigu skrydis nebuvo atšauktas dėl ypatingųjų aplinkybių, t. y. tokių aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių (pvz.: oro sąlygos, streikas ir pan.).
Konkrečiau sužinoti savo teises ir kompensacijos dydį galima pasinaudojus Europos vartotojų centro svetainėje www.ecc.lt esančia skrydžio skaičiuokle http://www.ecc.lt/lt/rights/travel/plane/flight%20calculator/.
Keleivis turėtų pateikti aviakompanijai raštišką pretenziją (dauguma aviakompanijų savo interneto svetainėse turi standartines pretenzijos formas), kurioje reikėtų išdėstyti įvykio aplinkybes ir nurodyti konkrečius reikalavimus ir sulaukti atsakymo iš aviakompanijos.
Jeigu nesulauktų atsakymo per protingą terminą (ne ilgiau kaip per 2 mėnesius) arba gautas atsakymas netenkintų, gali kreiptis nemokamos pagalbos ar patarimų į Europos vartotojų centrą Lietuvoje. Europos vartotojų centras Lietuvoje veikia nuo 2005 m. Jis priklauso Europos vartotojų centrų bendradarbiavimo tinklui (ECC-Net), kuris jungia centrus, įsikūrusius 28 ES valstybėse narėse, Norvegijoje ir Islandijoje. Centro paslaugos vartotojams – nemokamos.
Remiantis 2017 m. Europos vartotojų centro Lietuvoje statistika, maždaug 35 proc. gaunamų skundų buvo dėl oro keleivių teisių, t. y. atšauktų, atidėtų skrydžių, dingusio, sugadinto ar vėlavusio bagažo“, – sakė R.Tiaškevičienė.
