2016-iais įkopęs į Materhorną, vieną gražiausių Alpių kalnų, šiais metais D. Vaičiulis patraukė į Papua salą Indonezijos Papus provincijoje, kur kops į aukščiausią Okeanijos viršukalnę – Karstenso piramidę (Puncak Jaya). Į Indoneziją D. Vaičiulis išvyko su dviem bičiuliais iš Lietuvos ir Naujosios Zelandijos bei kitais trimis, kol kas nepažįstamais, keliautojais.
Pasak KTU absolvento, laukiantis maršrutas – gana paprastas. „Kopdami į kalną, planuojame užtrukti 3-4 dienas. Kartu su mumis keliaus ir keletas patyrusių gidų, – sakė D. Vaičiulis. – Žinome, kad pakeliui į Karstenso viršukalnę mūsų laukia keletas itin sudėtingų atkarpų, kurias reikės įveikti. Tam atsakingai ruošėmės.“
Šis Okeanijos kalnas yra arti pusiaujo, o jo viršūnėje dar ne taip seniai buvo ledynas, kuris šiandien sparčiai nyksta. D. Vaičiulis neatmeta tikimybės, kad kylant į kalną gali pasitikti neigiama oro temperatūra, ledas, sniegas.
Bandė įkopti prieš 9 metus
Į Karstenso piramidę D. Vaičiulis bandė kopti prieš 9 metus, bet susidūrė su iššūkiu gauti reikiamus leidimus: „Užtrukome savaitę, kol gavome visus dokumentus. Perėję džiungles, pasiekėme bazinę stovyklą, kurioje taip pat užtrukome ilgiau nei tikėjomės, todėl teko apsisukti ir grįžti atgal.“
Pasimokę iš buvusios situacijos, šiais metais D. Vaičiulis su bendrakeleiviais iš oro uosto iki bazinės stovyklos skris malūnsparniu. „Nesinorėjo palikti nesuvestų sąskaitų su šia viršukalne“, – šypsodamasis apie planus įkopti į aukščiausią Okeanijos kalną sakė pašnekovas.
D. Vaičiulio teigimu, labiausiai ekspedicijose į kalnus vargina kasdienė buitis. Ją praskaidrinti padeda kartu keliaujantys bičiuliai, žmonės, kuriuos pažįsti ir kuriais pasitiki, bei smulkmenos: nuo maisto iki muzikos.
„Studijų KTU metais, su kurso draugais vykdavome į nedideles ekspedicijas į Karpatus, Kaukazo kalnus. Šiuose kalnuose iš sutiktų žygeivių ir alpinistų išmokome pasigaminti ledus. Tereikia sniego ir kondensuoto pieno“, – į prisiminimus leidžiasi KTU absolventas.
Jo įsitikinimu, kartais tokios mažytės, bet džiuginančios smulkmenos, suteikia begalę jėgų, todėl nereikia „taupyti“ savęs ir vietos kuprinėje.
D. Vaičiulis atkreipia dėmesį, kad kopiant į kalnus labai svarbus laiko planavimas, žinojimas, kada privalai apsisukti atgal, kaip dažnai gali sustoti ir pailsėti. „Tuo tarpu suvokimas, džiugesys ir šventimas įkopus į viršukalnę, aplanko jau nusileidus į apačią ir pasiekus civilizaciją“, – prideda pašnekovas.
Žinodamas, kokie sunkumai ir nepatogumai laukia kelionėje, D. Vaičiulis sako, kad naujai ekspedicijai reikia laiko „pribręsti“. KTU absolventas ir Alumnų asociacijos valdybos pirmininkas, galvodamas apie ateities planus, neatmeta galimybės patraukti į Pietų ašigalį, kur jo lauktų dar vienas iššūkis – aukščiausias Antarktidos kalnas Vinsono masyvas.
Didžiausias iššūkis – jūros liga
Įveikęs Karstenso piramidę, D. Vaičiulis neskubės į namus. Alpinisto, Dakaro ralio šturmano lauks kelionė po Ramųjį vandenyną su jachta „Ambersail“.
„Iš Fidžio salos jachta plauksime į Vanuatu. Kelionė turėtų užtrukti 9 dienas. Penkias iš jų krantų tarp šių dviejų salynų nematysime – tik atvirą jūrą“, – kalbėjo D. Vaičiulis, kuriam ir anksčiau yra tekę dalyvauti sportinėse regatose ir kitose kelionėse su „Ambersail“.
Pagrindinis jo darbas vyksta jachtos priekyje – D. Vaičiulis atsakingas už tai, kad būtų pakeltos priekinės burės. Tamsiu paros metu, ar esant prastoms oro sąlygoms, šios pareigos gali būti gana pavojingos.
„Nesu labai patyręs buriuotojas. Ramiajame vandenyne sportine jachta plauksiu pirmą kartą, – pažymėjo pašnekovas. – Tačiau su bičiuliais turėjome tradiciją kiekvieną vasarą plaukti per Baltijos jūrą į Švediją ar Daniją.“
D. Vaičiulis pripažįsta, kad didžiausias iššūkis jam – jūros liga. „Pirmąją dieną jachtoje tenka gerokai pasikankinti. Paprastai organizmas prie tokios būsenos prisitaiko per 24 val. Reikia išlaukti“, – šypsosi jis.
Dakaro ralyje sieks geresnio rezultato
Pašnekovas pripažįsta, kad labai mėgsta išbandyti naujus dalykus: „Daugeliu atvejų nesikreipiu į įvairius instruktorius, nes man patinka mokytis pačiam. Galbūt tai – ilgesnis ir sunkesnis kelias, negu mokantis pas tam tikros srities specialistą, bet aš mėgaujuosi pačiu procesu. Savo laiką skiriu pačioms įvairiausioms veikloms ir hobiams: nuo skraidymo, kaitavimo, buriavimo, alpinizmo iki golfo.“
Grįžęs iš kelionės su „Ambersail“, po mėnesio D. Vaičiulis išvyks į Pietų Amerikoje vyksiantį Dakarą. „Varžybos truks dvi savaites: pajudėsime iš Peru, važiuosime per Boliviją į Argentiną, – pasakojo Antano Juknevičiaus šturmanas. – Norisi ne tik finišuoti, bet ir pagerinti savo rezultatą.“
D. Vaičiulis įsitikinęs, kad visuomet svarbu realiai žvelgti į situaciją ir neapsiriboti tik gražiomis svajonėmis, nes priešingu atveju, tai gali turėti neigiamos įtakos galutiniam rezultatui.
