Klaipėdą, Karaliaučių ir Gdanską skiria kiek daugiau nei 300 km. Savaitgaliui – idealus maršrutas. Kliūtis tik viena – Rusijos vizos.
„Keliaujant nuo Klaipėdos per Nidą, Karaliaučių iki pat Gdansko per vieną savaitgalį galima aplankyti tris skirtingus miestus, pamatyti daugybę architektūrinių paminklų, pažinti trijų tautų kultūrą, paragauti vietos virtuvių patiekalų, pabendrauti su vietiniais. Šis maršrutas, reikia pripažinti, dar nėra labai išpopuliarėjęs. Tačiau nė vienas, jį įveikęs, dar nesigailėjo“, – tikino Karaliaučiaus turizmo agentūros „Baltma Turs“ vadovė Tatjana Afimova.
Ta pati Kuršių nerija, bet kitokia
Jau anapus Nidos pasienio kontrolės punkto atsiveria kitokia Kuršių nerija. Vos už kelių dešimčių kilometrų nuo sienos verta stabtelėti ir apžiūrėti įspūdingo dydžio Efo kopą, pasiglemžusią žvejų kaimelį. Smėlis buvo pragaištingas ir ne vienam keliautojui, panorusiam pėstute keliauti per kopą.
Kuršių nerijos rusiškoje dalyje – ir paslaptingasis miškas, dar vadinamas šokančiu arba girtu. Į visas puses išsiraičiusios pušys atrodo taip keistai, kad pradeda svaigti galva.
Netoli Rasytės (rusiškai – Rybačij) miestelio verta sustoti ilgesniam laikui – čia įrengta didžiausia Europoje paukščių žiedavimo stotis „Fringilla“. Ornitologai mielai įsileidžia lankytojus ir aprodo savo valdas. Per parą pro šią stotį praskrenda apie pusė milijono sparnuočių. Ornitologai pamena kartą sužiedavę net 9,5 tūkst. paukščių.
Pakeliui į Karaliaučių turistų laukia dar viena įdomybė – įspūdingo dydžio atvira gintaro kasykla Palvininkų (rusiškai – Jantarnyj) miestelyje. Prie apžvalgos aikštelės turistus gąsdina kartuvės – tai priminimas, kad anksčiau už savavališka gintaro kasinėjimą laukdavo kilpa.
Kontrastų miestas
Karaliaučius iki 1946-ųjų oficialiai vadintas Kionigsbergu. Miestas atsirado beveik tuo pat metu, kaip ir Klaipėda – vokiečių ordinas 1255-aisiais čia pastatė pilį.
Dabar Karaliaučius pamažu tvarkosi. Gidai didžiuodamiesi kviečia pasivaikščioti krantine, kur stovi išpuoselėti viešbučiai ir restoranai. Turistai būtinai turi aplankyti katedrą su filosofo Imanuelio Kanto amžinojo poilsio vieta.
Mieste išlikęs senųjų vartų fragmentas. Čia įsikūręs muziejus kviečia „pasivaikščioti“ po senąjį Karaliaučių – karalių miestą, kadaise visoje Europoje garsėjusį savo architektūriniais paminklais.
Viduramžių didybė
Vos už kelių dešimčių kilometrų nuo Rusijos-Lenkijos sienos – įspūdingas UNESCO paminklas: Marienburgo arba Malborko pilis.
 |
| Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr./Makdeburgo pilis |
Niekada priešų neužimta tvirtovė – viena didžiausių ir geriausių viduramžių gynybinės ir rezidencinės architektūros pavyzdžių Vidurio ir Rytų Europoje.
Po ją pasivaikščioti poros valandų – per mažai.
Kelionę užbaigia ekskursija po vieną įdomiausių Lenkijos miestų – visada gyvą ir pilną turistų Gdanską. Per Antrąjį pasaulinį karą beveik visi jo pastatai subombarduoti, bet išmoningi architektai Gdanską atstatė tokį, koks jis buvo.
Lenkai didžiuodamiesi pasakoja ne kartą apgavę užsieniečius: parodę Gdansko nuotraukas sulaukė įtikinėjimų, kad jose – Amsterdamas.
Problema – vizos
Tarp Lenkijos ir Karaliaučiaus srities galioja bevizis režimas. Tai – didelė paskata turizmo vystymui. Lietuva ir Rusija dar 2009-ųjų sausį buvo suderėjusios pirminį susitarimą dėl vietinio eismo per sieną su Karaliaučiaus sritimi tekstą. Tačiau vėliau Rusijos atstovai pareiškė, kad susitarimas, apimantis 30–50 km pasienio zoną, jų netenkina ir pasitraukė iš derybų.
