Tačiau turizmo verslas moka grįžti į vėžes ir toliau vykdyti veiklą – ir dėl paprasto fakto, kad žmonės tiesiog mėgsta atostogas ir keliones. Nedaug reikia laiko po aviacijos katastrofų, kad žmonės ir vėl į lėktuvus liptų be baimės. Laikui bėgant karai baigiasi, ir jų nuniokotos šalys tampa turistų traukos objektais (Kroatija, Vietnamas, Ruanda yra geri pavyzdžiai). Dulkių debesys išsisklaido. Ir turizmo verslas toliau juda pirmyn.
Prieš pandemiją keliavo daugiau žmonių nei bet kada istorijoje. 2018 m. buvo 1,4 mlrd. turistų – 6 proc. daugiau nei metais prieš. Kelionių ir turizmo sferos sukūrusios 319 mln. darbo vietų ir sugeneravusios 8,8 trilijono JAV dolerių pasaulio ekonomikai, skelbia Pasaulio kelionių ir turizmo taryba (WTTC).
Tad kelionių industrija yra milžinas. Tačiau tai reiškia, kad kai pasaulinė katastrofa jį parklupdo ant kelių, sudreba visa žemė. O kai mes vėl vykstame į atostogas, kelionės tuomet atrodo gana kitaip.
Per pastarąjį šimtmetį buvo trys kataklizminiai įvykiai kelionėms: Antrasis pasaulinis karas, Rugsėjo 11-oji ir 2008 m. finansų krizė. Šimtams milijonų žmonių esant karantine, uždarius sienas, o skrydžiams sumažėjus 65 proc., koronavirusas neabejotinai taps ketvirtąją didžiąja krize šiuolaikinėje kelionių istorijoje.
Tad kelionių industrija yra milžinas. Tačiau tai reiškia, kad kai pasaulinė katastrofa jį parklupdo ant kelių, sudreba visa žemė.
Niekas nežino, kaip koronavirusas pakeis pasaulį ir tai, kaip mes keliaujame. Tam, kad galėtume apie tai svarstyti, reikia pažvelgti į ankstesnes krizes.
Antrasis pasaulinis karas: Reaktyvinio amžiaus („Jet Age“) aušra
Komercinės kelionės, kurios ir šiaip tuo metu buvo dar tik vystymosi stadijoje, dalyje pasaulio 1939–1945 m. visai sustingo. Visgi tai nebuvo tai, kas vėlesniais metais supurtė kelionių ir turizmo sferą.
Pažvelkime į aviacijos istoriją. Kariniai orlaiviai ir varikliai visuomet pramindavo kelią ir komercinei aviacijai, kuri netrukdavo perimti gerosios praktikos. Ketvirtojo amžiaus pabaigoje ir penkto pradžioje Vokietija ir Jungtinė Karalystė kaip įmanoma greičiau bandė sukurti reaktyvinį variklį. Pirmasis reaktyvinis naikintuvas – vokiečių „Messerschmitt Me 262“ – į orą pakilo 1940 m., britų „Gloster Meteor“ – 1943 m.
Pasibaigus karui, visos didžiosios pasaulio jėgos vystė reaktyvinių variklių technologiją, ir netrukus poilsiautojai sėdo į reaktyvinius lėktuvus ir skrido į tolimas šalis. Pirmasis komercinis laineris su reaktyviniu lėktuvu buvo britų „de Havilland Comet“, pradėjęs skraidyti 1952 m. Tačiau po trijų įvykusių nelaimių kitas modelis – „Boeing 707“ užėmė jo vietą ir tapo rinkos lyderiu.
Kartu su reaktyviniais varikliais gimė ir naujas, šiek tiek keistas fenomenas, su kuriuo žmonės iki šiol nebuvo susidūrę – „jet lag“ (liet. laiko juostų pakeitimo sindromas). Per kitus kelis dešimtmečius aviacija suklestėjo ir tapo prieinama ne tik turtingiesiems. 2019 m. buvo net 39 mln. skrydžių!
Kai kurie sako, kad Reaktyvinis amžius vis tiek kada nors būtų atėjęs. Visgi beveik neabejojama, kad techninė pažanga, padaryta Antrojo pasaulinio karo metu, leido jam prasidėti anksčiau.
9/11 – Saugumo amžiaus aušra
Kai du lėktuvai rėžėsi į Pasaulio prekybos centrą Niujorke, dar vienas – į Pentagono pastatą, o užgrobtas „United Flight 93“ buvo numuštas, JAV oro erdvėje iš viso skrido apie 4 tūkst. orlaivių. Civiliniai skrydžiai buvo nutraukti dar trims dienoms, tačiau Rugsėjo 11-osios išpuolių įtaka kelionėms oru visame pasaulyje jaučiama ir iki šiol.
Lengva pamiršti, kaip stipriai aviacijos saugumas yra pasikeitęs nuo tų laikų. Prieš 9/11 saugumo patikra kai kuriose šalyse egzistavo (po to, kai septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose buvo orlaivių užgrobimų), tačiau ji buvo visai kitokia.
Šiandien oro uoste turime nusijuosti diržus, dažnai ir nusiauti batus, skysčius turime supilstyti į 100 ml indelius, o kai kuriuose oro uostuose reikia net pereiti rentgeno mašinas, kad būtų galima apžiūrėti – ar tikrai po rūbais nieko neslepiama. Esame įpratę, kad pareigūnas gali mus apčiupinėti. Suprantama, vieni griežčiausių saugumo reikalavimų yra JAV, kur po Rugsėjo 11-osios buvo įkurta Transporto saugumo administracija. Ji saugumo užtikrinimui yra išleidusi 56,8 mlrd. JAV dolerių.
Finansinė krizė – postūmis permainoms
Kai 2007-2008 m. pasauliui smogė finansų krizė, daug sričių pasaulyje prasidėjo recesija – kelionės nebuvo išimtis. Žmonės iškart veržėsi diržus – atšaukė arba atidėjo atostogų planus, o verslai mažino išlaidas verslo kelionėms.
Praėjus krizei, visai kitokią patirtį per ją įgavę žmonės išsiugdė ir kitokius poreikius. Labiau pradėta ieškoti patirčių, o ne prabangių materialinių dalykų. Tad noras keliauti greitai atsigavo, o tai tapo puikia proga naujai pasiūlai. 2008 m. pabaigoje įsikūrė „AirBnb“. Žinoma, būstus atostogoms buvo galima nuomotis ir anksčiau, tačiau daugiausiai tai buvo vykdoma ne internete ir tikrai ne vienoje platformoje. 2017 m. „AirBnb“ buvo didesnis nei penkios didžiausios viešbučių bendrovės kartu sudėjus. Šiandien platformoje yra daugiau nei 5 mln. pasiūlymų, o nuomininkai per metus išleidžia apie 2,6 mlrd. JAV dolerių.
Po finansinės krizės kūrėsi ir daugiau startuolių, kurie visai pakeitė kelionių verslą – pavyzdžiui, „Uber“, „Monzo“ ir „Whatsapp“ pakeitė, kaip per atostogas mes keliaujame, leidžiame pinigus ir bendraujame.
Po finansų krizės atsirado ir kita tendencija – vis daugiau ėmė keliauti žmonės iš besivystančių šalių. 1997 m. jie sudarė tik 21 proc. tarptautinių keliautojų, o 2009 m. – jau 31 proc. Praėjus vos penkeriems metams po krizės, 2014 m., jie sudarė net 41 proc.
Į finansinę krizę galima žiūrėti gal ne kaip į priežastį, bet tikrai – kaip į katalizatorių kelionių industrijos pokyčiams.
Koronavirusas – kas bus toliau?
Tikriausiai jokia kita sfera nesulaukė tokio greito ir tokio didelio pandemijos smūgio kaip kelionių. Mastą gana sunku suvokti. WTTC prognozuoja, kad pasaulyje bus prarasta 75 mln. darbų, bus netekta 2 trilijonų JAV dolerių. Visa tai vyksta realiu laiku – oro bendrovės, kelionių agentūros atleidžia darbuotojus, oro uostai užveria pakilimo takus. Sunkus metams atėjo visiems – nuo agentų iki kelionių knygų leidyklų, organizatorių.
„Pradedame suprasti, kad kelionės nebėra laimingųjų teisė, bet prabanga, kurią reikia saugoti. Turėjome sustoti tam, kad įvertintumėme, ką reiškia laisvai palikti namus, o ką jau sakyti apie įšokimą į lėktuvą spontaniškam savaitgaliui Madride“, – sakė Julia Lo Bue-Said, „ The Advantage Travel Partnership“ vadovė.
„Kai pradėsime palengva grįžti į „normalų“ gyvenimą, būsime jau pasikeitę keliautojai su kitokiais prioritetais. Nors neabejotinai ir toliau bus noras keliauti, mes, įtariu, išliksime atsargūs, o mūsų pasirinkimus lems daug veiksnių“, – svarstė ji.
Tad kokių didelių pokyčių galima tikėtis, pasibaigus pandemijai?
Viena sritis – verslo kelionės. Įmonės visame pasaulyje buvo priverstos atrasti naujų būdų, kaip dirbti ir rengti konferencijas nuotoliniu būdu. Po kelių mėnesio darbo būtent taip, verslo kelionių gali išties sumažėti – daug verslų po pandemijos ieškos būdų, kaip sumažinti išlaidas neatleidžiant žmonių. Argi tuomet būtų pateisinama verslo klasės skrydis iš Londono į Niujorką, kad būtų sudalyvauta keliuose susitikimuose?
Kruizai gali būti viena labiausiai nukentėjusių kelionių sričių. Krizės pradžioje nuskambėjo „Diamond princess“ istorija, kai kruizinis laivas tapo didžiausiu koronaviruso protrūkiu už Kinijos ribų. 712 žmonių laive susirgo COVID-19, 11 jų mirė. Tokių laivų, kuriuose lengvai išplito virusas, buvo ir daugiau. Šios istorijos, tikėtina, įsirėš į atmintį žmonėms, kurie artimiausiais mėnesiais ar metais norės plaukti kruiziniu laivu.
Kas turėtų tikrai pasikeisti – tai mūsų higiena kelionių metu. Panašiai taip, kaip po 9/11 prasidėjo nauja saugumo era, taip tikriausiai kruizai ir oro linijos įves naujus procesus, kurie užtikrintų keleivių sveikatos saugumą ir užkirstų kelią ligų plitimui. Nėra absurdiška įsivaizduoti, kad ir pasibaigus pandemijai bus tikrinama visų keleivių temperatūra oro uostuose, o į lėktuvą neleidžiama lipti tiems, kurie atrodo sergantys. Tikrai matysime ir žymiai daugiau veido kaukių bei rankų dezinfekatorių.
Po koronaviruso bus ir daugiau elgsenos pokyčių. Milijonai poilsiautojų turėjo atšaukti savo planus ir reikalauti pinigų grąžinimo už keliones, kurios buvo seniai suplanuotos. Ar gali būti, kad padaugės paskutinės minutės kelionių? Gana tikėtina. O girdint tiek daug istorijų, kaip žmonės liko įkalinti svečiose šalyse be galimybės grįžti namo, taip pat negalime atmesti galimybės, kad žmonės rinksis artimesnes keliones. Baimindamiesi staigaus koronaviruso sugrįžimo jie gali verčiau rinktis atostogauti arčiau namų, o ne skristi per pusę pasaulio. Tikėtina, kad taip bus trumpalaikiai pokyčiai, o laikui bėgant pasitikėjimas vėl išaugs. O keliautojai, kurie nuspręs vykti toliau, atidžiau tikrins savo draudimų sutartis.
Ar gali būti, kad padaugės paskutinės minutės kelionių? Gana tikėtina.
Ar bus teigiamų pokyčių? Gal didžiausias – teigiama įtaka aplinkai. Per pastaruosius tris mėnesius sumažėjo oro tarša, šiltnamio dujų išmetimas į atmosferą. Klausimas, ar tai ilgai tęsis. Tai priklausys nuo to, ar vėl keliausime tokiais pačiais tempais, kaip ir prieš koronavirusą.
Atrodo, kiek naivu tikėtis, kad pasaulio apetitas skrydžiams sumažės. Tačiau 2018 m. Ciuricho universiteto tyrimas parodė, kad žmonės, kurie negalėjo vairuoti, tačiau nemokamai gavo elektrinius dviračius, net ir atgavę automobilius vairuodavo gerokai mažiau. Kioto universiteto tyrimas parodė panašias tendencijas – kai kurį laiką neleidžiama vairuoti automobilių, reikia naudotis viešuoju transportu, net ir užkietėję vairuotojai tampa viešojo transporto vartotojais.
Iš mūsų dabar atimta skraidymo prabanga. Netgi ir kelionių traukiniu ar spontaniškų išvykų automobiliu. Esame priversti rasti kitų įkvėpimo ar pabėgimo šaltinių. Vietoj to, kad svajotų apie paplūdimį egzotiškame krašte, daugelis svajoja apie tokius paprastus dalykus kaip pasėdėjimas lauko kavinėje ar nuvykimas pas gimines. Tad ar galėtume sumažinti savo apetitą tarptautinėms kelionėms?
Tikriausiai mažai tikėtina. Nors kelionių užsakymai tikrai sulėtės ir kitiems metams, nes koronavirusas dar tūnos atmintyje, o vietinis turizmas trumpuoju laikotarpiu suklestės, visgi mes ir vėl plačiai keliausime. Atnaujinti skrydžiai gal nebus geros žinios žvelgiant iš aplinkosauginio taško, tačiau tai bus laukiamas žingsnis tiems, kurių gyvenimai priklauso nuo turizmo. Be to, taip sumažės ir finansinės problemos toms šalims, kurių ekonomikos priklauso nuo turistų.
Tad mes ir vėl skrisime į egzotiškas šalis. Tik žvelgiant į istoriją, pasaulis po koronaviruso pandemijos bus gerokai pasikeitęs.
