Trys iš jų – patyrę keliautojai, žiemos žygių dalyviai – Algimantas Kuras, Saulius Damulevičius ir Vytenis Dapkevičius – baigė slidėmis šliuožti per Baltijos jūrą. Nepaisant įvairių netikėtų sunkumų, ekspediciją jie užbaigė diena anksčiau nei planavo išvykdami – vasario 24-ąją.
Vietoje „kietos“ žemės, rado vandenį
Pirmą kartą apie tokias ekspedicijas girdintiems planai „peršliuožti jūrą“ gali skambėti keistai. Tačiau daugiau informacijos apie žiemos žygius turintys keliautojai tikriausiai žino ne vieną panašią ekspediciją.
Lietuvių pasirinktas maršrutas šįkart eina per Botnijos įlanką, kuri paprastai būna užšalusi, tačiau šiemet dėl ganėtinai šiltų orų tvirtas ledas plyti tik pačioje šiaurinėje įlankos dalyje.
Atsižvelgus į tai, maždaug 10 dienų trukmės žygio maršrutas buvo numatytas iš Suomijos miesto Oulu į Švedijos miestą Lulea. Bet jau pasidėjus žygiui paaiškėjo, kad maršrutą koreguos oro ir ledo sąlygos.
Vasario 15 dieną pradėję žygį „Poliarinė ekspedicija: „Botnia 2016“ lietuviai nesitikėjo, jog kai kuriuos numatytus etapus įveiks lėčiau nei planavo.
„Per savo keliones ir ekspedicijas esame susidūrę su įvairiausiomis kliūtimis ir išbandymais, bet prie ledlaužių kelio tenka sėdėti pirmą kartą. Šios dienos „eismas“ buvo toks, kad liekame nakvoti toje pačioje vietoje“, – socialiniame tinkle „Facebook“, kur galima sekti jų ekspediciją, vasario 20-ąją rašė jos dalyviai.
Kitą dieną kelionę jie tęsė: „Iš šešto karto pavyko kirsti ledlaužių liniją. Po ilgos dienos, praleistos pūgoje beveik nulinio matomumo sąlygomis, pagaliau mėgaujamės nakvyne ant tvirtos žemės Sandskar saloje“, – rašė jie vasario 21-osios vakarą.
Pasak ekspedicijos eigą Lietuvoje sekančio žygeivių bendraminčio Audriaus Kryžanausko, visiems trims keliautojams tokio pobūdžio kelionė yra naujiena, nes paprastai visi žiemos žygiai vyksta ant „kietos“ žemės.
„Dėl besikeičiančių oro sąlygų ledas įlankoje yra gana dinamiškas, jis „plaukia“ pavėjui. Dažniausiai vizualiai to nesimato, tačiau per dieną susidaro ledo sangrūdos, plyšiai, ledas suplonėja arba sustorėja. Todėl labai svarbu kasdien sekti oro ir ledo prognozes ir pagal situaciją koreguoti žygio maršrutą“, – 15min sakė jis.
Anot pašnekovo, netikėti sunkumai kilo dėl to, kad šių metų vasaris Suomijoje ir Švedijoje neįprastai šiltas. Paprastai vidutinė vasario mėnesio temperatūra tose vietose, kur keliauja lietuviai, būna apie 10 laipsnių šalčio. O šiemet dažnai oro temperatūra svyruoja apie 0.
Pripučiama valtis ir gelbėjimo liemenės žiemos ekspedicijose nėra įprastas dalykas, – pažymėjo A.Kryžanauskas.
„Tai apsunkina judėjimą. Maršrute tenka kirsti ledlaužių kelius. Buvo tikimasi, kad net ir ledlaužiui pralaužus ledą properšos užšals per keletą valandų, tačiau oras yra per šiltas, todėl properšos neužšąla ir tenka laukti“, – sakė A.Kryžanauskas.
Išvykdami į kelią žygeiviai tikėjosi, kad jiems pakaks tik slidžių. Tačiau neužšalusio vandens tarpus tenka įveikti ir daiktus gabentis valtimi.
„Pripučiama valtis ir gelbėjimo liemenės žiemos ekspedicijose nėra įprastas dalykas“, – pažymėjo A.Kryžanauskas, kartu su dar vienu lietuviu nuolat palaikantis ryšį su Botnijos įlankoje keliaujančiais žygeiviais.
Nutolę nuo kranto keliautojai nebeturi mobilaus ryšio, tačiau su likusiu pasauliu susisiekia naudodami palydovinį telefoną.
„Jie praneša savo buvimo vietą, draugas siunčia jiems informaciją apie oro, ledo sąlygas, prognozę, ledlaužių judėjimą ir rekomenduojamą maršrutą. Bendravimui naudojamas stačiakampiais suskirstytas žemėlapis: kiekvienas stačiakampis turi savo numerį, pagal kurį keliautojams pranešamos ledo sąlygos“, – pasakojo A.Kryžanauskas. Su juo ir dar vienu draugu, esančiu Lietuvoje, trys ekspedicijos dalyviai nuolat palaiko ryšį.
Išvykdami iš Lietuvos jie planavo, jog ekspedicija truks dešimt dienų – nuo vasario 15 d. iki vasario 25 d. Pasak A.Kryžanausko, dabar atrodo, kad nepaisant nepalankių oro sąlygų, kelionę jie užbaigs net anksčiau – vasario 23 d. arba 24 d.
„Šiuo metu nėra aišku, kada jie pasieks galutinį kelionės tašką – Lulea miestą, Švedijoje. Bet tai turėtų nutikti šiandien arba rytoj“, – teigė pašnekovas.
Sekti jų kelionę galima ČIA. Žygio maršrutas: