Užsukti į jas kviečiantys Plungės Turizmo informacijos centro darbuotojai primygtinai rekomenduoja čia užsukti įsimylėjėliams, jaunavedžiams ir ilgus metus kartu skaičiuojančioms poroms. „Tai vietos, kur skleidžiasi meilė. Ir ne tik Šv. Valentino dieną“, – tikina jie.
Plungės dvaro sodybos parkas
Kunigaikščių Oginskių parkas yra vienas didžiausių (58,3 ha) Lietuvos parkų, esančių mieste. Parkas įkurtas XVIII amžiaus viduryje, dešiniajame Babrungo upelio krante. Didžiąją jo dalį sudaro peizažinis parkas su vietiniais medžiais ir krūmais, tačiau be jokios abejonės gražiausia parko vieta – Plungės dvaro ansamblis.
Centrinėje parko dalyje išsidėstęs keturių pastatų architektūrinis ansamblis, sudarytas iš neorenesansinio stiliaus dviaukščių rūmų, dviejų panašios architektūros pagalbinių pastatų ir neogotikinio stiliaus arklidžių.
Parkas sutvarkytas ir puikiai įrengtas. Vaikščiodami juo net ir nenorėdami prabilsite meilės kalba. Tai puiki vieta ir ypatingiems meilės prisipažinimams.
Nieko keisto, kad jame nuolat pilna romantikos išsiilgusių porų. Čia būtinai užsuka ir jaunavedžiai, paprastai surengiantys ir fotosesiją.
Plungės dvaro darbuotojai sako, kad, jei prabiltų parke augantys šimtamečiai medžiai, jie taip pat turėtų ką papasakoti apie anksčiau čia įvykusias nuostabias meilės istorijas.
Vienu jų pasakoja apie šiame parke prie Perkūno ąžuolo degusią šventąją ugnį. Tačiau dar karštesnė ugnis degė gražios vaidilutės Galindos širdyje. Kaip baigėsi ši istorija, galima išgirsti ekskursijoje, kuri rengiama Plungės dvare ir parke.
Jos metu greičiausiai bus papasakota ir dar viena meilės istorija – legenda apie Verkiančiąją liepą. Sakoma, kad, kai šiltais vasaros vakarais virš tvenkinių kyla rūkas, Verkiančioji liepa susimąsto ir paskęsta prisiminimuose: ji regi jauno žmogaus, kuris ją pasodino šimtamečiame Plungės parke, meilės istoriją.
„Šiandien ji laukia kito jauno vyro – tokio, kuris tik vieną kartą bus mylėjęs ir taip karštai, kaip anas, kad galėtų prabilti ir papasakoti seniai užmirštą meilės dramą“, – pasakoja gidai.
Viešėdami čia būtinai užsukite ir prie Penkiakamienio uosio. Legenda byloja, kad jį pasodino penkis sūnus auginantis tėvas. Tikima, kad šis uosis turi ypatingų galių – jis padeda jaunoms poroms susilaukti vaikelio. Tačiau reikia žinoti vieną paslaptį. Jos, žinoma, čia neatskleisime. Tačiau užsukę į Plungės dvarą ją be vargo sužinosite – vietiniams ji seniai nėra paslaptis.
Mykolo Oginskio rūmai (Žemaičių dailės muziejus)
Žemaičių dailės muziejus duris lankytojams atvėrė 1994 metais. Jis įsikūręs kunigaikščio Mykolo Oginskio rūmuose. Puikiai išsilaikęs Plungės Oginskių dvaro sodybos ansamblis yra vienas vertingiausių Lietuvos dvarų architektūrinių kompleksų.
Žemaičių dailės muziejus kaupia ir eksponuoja po visą pasaulį pasklidusių žemaičių dailininkų kūrybą, pristato Plungės dvaro ir Oginskių giminės istoriją atspindintį kultūros paveldą, eksponuoja žinomų menininkų darbus.
Plungės dvaro sodyba su joje organizuojamais tarptautinio ir vietinio lygmens kultūriniais renginiais yra vienas lankomiausių objektų Plungės rajone, pritraukiantis nemažai turistų.
2015 metais muziejus atidarytas po restauracijos ir savo autentišku, romantišku grožiu traukia visų įsimylėjėlių akį ir kviečia įsiamžinti jo fone tiek rūmų viduje, tiek išorėje.
Laikrodinė – oranžerija (Plungės viešoji biblioteka)
Laikrodinė oranžerija – kunigaikščio Mykolo Oginskio Plungės dvaro ansamblio pastatas (Zubovų pilaitė).
Ji yra valstybės saugomas kultūros paveldo objektas su restauruotu XIX amžiaus vidurio laikrodžiu, turinčiu labai retą mechanizmą bei išlikusia XIX amžiaus oranžerijos sodinukų auginimo linija.
2012 metais po restauracijos į laikrodinę įsikėlė viešoji biblioteka. Plungės viešoji biblioteka – išskirtinės vietos (geografine, istorine bei kultūrine prasme) šeimininkė ir išskirtinio kultūros lauko dalyvė.
Knygos namai įgauna kitą spalvą ir formą. Jie ne tik pamatomi, jie pajuntami. Jie yra naujų neįprastų erdvių panaudojimo scenarijų, situacijų, išjudinančių emocijas, vieta, ilgainiui pavirstanti vietinių gyventojų ir turistų traukos centru.
Šalia laikrodinės atgimsta vaistažolių sodai. Jie yra tarsi prisiminimas dar kunigaikščių Oginskių laikais čia žydėjusiam ir klestėjusiam sodui.
Pastaraisiais metais kuriama lauko skaitykla ant XIX šimtmečio akmenų – dar viena gėlių ir ramybės oazė po atviru dangumi.
Laikrodinę – oranžeriją gali aplankyti visi įsimylėjėliai, trokštantys tiesiog pabūti drauge, pasimėgauti vienas kito draugija. O ir paties laikrodinės pastato architektūra dvelkia romantika ir pasakoja meilės istorijas, kurias kiekvienas gali išgirsti čia atvykęs.
Vienų jų yra apie Zubovų pilaitės atsiradimą, kurio aplinkybės taip pat susijusios su romantika.
Pasakojama, kad Plungės dvaro valdytojo grafo Nikolajaus Zubovo žmona, prancūzų ir rusų kilmės grafaitė Aleksandra de Raymond de Mormoiron de Modene, buvusi itin žavinga asmenybė – protinga, graži kaip madona. Kartu kukli ir rūpestinga motina, niekada nesiskirdavusi su savo vaikais.
Mirė ji anksti, gimdydama jauniausią dukterį, o gedintis grafas daugiau niekada taip ir nebevedė – kad vaikams nereikėtų svetimos moters vadinti motina.
Nikolajus ir Akleksandra daug keliavo, abu mėgo romantiškąją Italiją, dažnai viešėdavo viename gražiausių Italijos miestų, Florencijoje. Ir, greičiausiai, dėl to, praėjus 7 metams po žmonos mirties, šviesiam jos atminimui grafas Nikolajus Plungės parke pastatė vasaros pilaitę su laikrodžio bokštu, primenančią Florencijos mieste stovinčius garsiuosius Palazzo Vecchio rūmus.
Mergaitės su neužmirštuolėmis istorija
Tai dar viena legenda, kurią tikrai išgirsite atvykę į Plungę. Kiekvieną pavasarį M.Oginskio rūmų parke pražysta tūkstančiai neužmirštuolių. Prieš daugelį metų jauna labai graži baudžiauninkė jomis puošė šeimininko pilaitę.
Neužmirštuolių puokšteles ir gražiąją merginą pastebėjo į pilaitę atvykęs svečias iš Italijos. Tai buvo jaunas architektas. Netrukus tarp jų gimė abipusė meilė. Deja, meilės atomazga – tragiška: ją primena tik pavasariais į mus žiūrinčios mėlynos neužmirštuolių akelės.
Šie objektai – ne vieninteliai Plungėje, į kuriuos verta užsukti. Daugiau informacijos apie turizmo šiame rajone rasite www.visitplunge.lt
