Avarija Turkijoje, pakeliui į Antalijos oro uostą, įvyko rugsėjo 7 d. apie 5 val. ryto vietos laiku. Su 15min kalbėję keliautojai pasakojo, kad paryčiais vairuotojas į oro uostą lėkė dideliu greičiu ir užmigo prie vairo. Autobusas rėžėsi į cisternas su neaiškia chemine medžiaga (įtariama – chloru) vežusį sunkvežimį. Keli lietuviai buvo išgabenti į ligoninę, mažiau sužeisti į medikus kreipėsi vos nusileidę Vilniaus oro uoste.
Keliautojai skundžiasi organizatoriaus elgesiu tiek nelaimės akivaizdoje, tiek po jos. Esą jie negavo tinkamos pagalbos nei Turkijoje, nei grįžę į Lietuvą. Iki šiol po avarijos kenčiantys net ir labai rimtas sveikatos problemas jie piktinosi, kad kol kas iš „TUI Baltics“ sulaukė tik pasiūlymo gauti kompensacijas už dalį sugadintų lagaminų ir daiktų.
Organizatorius situaciją mato kitaip
Kelionių organizatorius „TUI Baltics“ kitaip piešia situacijos paveikslą. „Netiesa“, – 15min teigė bendrovės rinkodaros projektų vadovė Simona Belaglovaitė, reaguodama į keliautojų skundus, kad Turkijoje jie esą buvo palikti likimo valiai.
„Su keleiviais bendravome iškart po incidento, teikėme visą reikalingą pagalbą. Asmenims, patyrusiems sužalojimų, buvo suteikta medicininė pagalba, kai kurie išgabenti į gydymo įstaigą. Avariją patyrusius keleivius ligoninėje lankė mūsų atstovė, bendravo ir su medikais. Buvo užtikrinta, kad žmonių sveikatos būklė stabili, pavojaus gyvybei nėra. Iš ligoninės keleiviai buvo paleisti tą pačią dieną“, – aiškino S.Belaglovaitė.
Ji pridūrė, kad keleiviams, kurie atliko medicininį patikrinimą, bendrovė savo sąskaita organizavo skrydį į Vilnių kitą dieną. „Iki skrydžio jiems buvo organizuotas apgyvendinimas 5* viešbutyje nepatiriant papildomų išlaidų. Be to, lietuviškai kalbantys TUI gidai su jais buvo ir ligoninėje, ir apie eismo įvykį liudijant policijos pareigūnams. Su jais ryšys palaikytas iki pat grįžimo į Lietuvą“, – teigė bendrovės atstovė.
Dviejų į avariją patekusių ir į ligoninę išgabentų seserų mama Inga 15min trečiadienį teigė, jog nors ligoninėje ir buvo TUI atstovė, merginoms labiausiai iš tiesų padėjo ne ji, o Sidės meras. Jis esą asmeniškai rūpinosi ir vaistais, maistu, vertėjais bei panašiais dalykais. Moteris ir kitaip pasakojo apie suteiktą nemokamą viešbutį – jis esą buvo prastos būklės, per šviestuvus lašėjo vanduo.
Eismo įvykis nutiko autobusui lenkiant krovininį automobilį, kai šis ėmė staiga stabdyti, – teigė S.Belaglovaitė.
„TUI Baltics“ taip pat pateikė ir kitą versiją, dėl ko įvyko nelaimė. Nors autobuse buvę lietuviai sakė, jog nelaimės priežastis buvo prie vairo užmigęs vairuotojas, „TUI Baltics“ tikina kitaip. „Pervežimo paslaugą Turkijoje teikia mūsų partneriai. Vadovaujamės jų suteikta informacija, kad eismo įvykis nutiko turistus vežusiam autobusui lenkiant krovininį automobilį, kai šis ėmė staiga stabdyti“, – atsakyme 15min teigė S.Belaglovaitė.
Keliautojai grasina teismu
Paties ginčo dėl kompensacijų „TUI Baltics“ nenorėjo plačiau komentuoti, nes procesas nėra pasibaigęs. „Kiekvieno kliento atvejis nagrinėjamas individualiai, tarpininkaujame tarp jų, mūsų verslo partnerių ir susijusių trečiųjų šalių, kurie vykdė keleivių pervežimą iš viešbučių į oro uostą, laikantis visų galiojančių teisės aktų bei pervežimo paslaugas teikiančios draudimo kompanijos taisyklių“, – aiškino S.Belaglovaitė.
Ji pridūrė, kad visada stengiamasi situacijas spręsti geranoriškai, tad tikisi, jog ir šiuo atveju bus rastas sprendimas, kuris tenkins klientus.
Grupei keliautojų atstovaujantis advokatas antradienį 15min teigė, kad kompensacijos už turtinę ir neturtinę žalą prašoma nuo rugsėjo mėnesio. Anot Valdemaro Kovalevskio, advokatų kontoros „Cobalt“ asocijuoto teisininko, „TUI Baltics“ sutinka sumokėti už dalį sugadintų daiktų, kurių vertę keliautojai sugebėjo įrodyti. Tai esą daroma geranoriškai, nors bendrovė ir mano, jog tam pareigos ji neturi.
Į kalbas, anot teisininko, apie neturtinės žalos atlyginimą organizatorius nesileidžia – „TUI Baltics“ savo kaltės ir atsakomybės šioje situacijoje nemato. „Jų vertinimu, jie nėra atsakingi dėl šito įvykio, dėl to jiems nekyla civilinė atsakomybė, atitinkamai ir neturi pareigos atlyginti neturtinę žalą“, – bendrovės argumentaciją paaiškino V.Kovalevskis.
„Bandyta viską išspręsti ikiteismine tvarka. Deja, per eismo įvykį nukentėjusių asmenų netenkina TUI siūlymas, tai surinkę reikiamus dokumentus būsim priversti kreiptis į teismą“, – teigė V.Kovalevskis.
Anot V.Kovalevskio, teisės aktai Lietuvoje numato galimybę reikalauti atlyginti ir neturtinę žalą. „Mes vertinam, kad šiuo atveju neturtinė žala buvo patirta – buvo sutrikdyta keliautojų sveikata, kai kurie jų padarinius jaučia iki šiol. Neturtinė žala pagal teisės aktus yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasiniai sukrėtimai – tai tikrai buvo patirta“, – aiškino teisininkas. Pasak jo, maksimali neturtinės žalos atlyginimo suma yra triskart tiek, kiek buvo sumokėta už kelionę.
