Nemalonumai turistų pamėgtame rojaus kampelyje
„Gamtosaugininkai skelbia, jog medūzų skaičius visame pasaulyje kasmet auga. Daugiausiai medūzų, pavojingų žmonių sveikatai, specialistai skaičiuoja prie turistų itin mėgstamų Viduržemio jūros šalių krantų – Ispanijos, Italijos, Graikijos, Prancūzijos ir Maltos“, – rašoma žiniasklaidai išplatintame pranešime, kur priduriama, kad būtent Maltoje dar šią vasarą nemalonią susidūrimo su medūza patirtį turėjo joje poilsiavęs vilnietis Martynas.
Su draugų kompanija liepos pabaigoje vienoje gražiausių Viduržemio jūros salų atostogavęs vyras esą iki šiol jaučia odos sudirgimą medūzos nudeginimo vietoje: „Kontaktas su šiuo gyviu Martyną ne tik išgąsdino, bet ir privertė kreiptis į medikus, kurie nustatė alerginę odos reakciją ir paskyrė naudoti specialų odos tepalą.“
„Nuvykus į paplūdimį ir pasiruošus čia praleisti visą dieną, tikrai nenutuokiau, kad mano poilsis pasibaigs vos tik čia įžengus. Kartu su draugu įbridome į jūrą ir po kelių minučių pajutau tarsi kažkas lygintuvą ant kojos pridėjo – deginimo pojūtis buvo itin stiprus“, – pranešime cituojamas Martynas.
Vilniečio teigimu, šis nutikimas aptemdė kitais atžvilgiais tobulas atostogas – ir dėl patirto skausmo bei išgąsčio, ir dėl sugaišto laiko vykstant pas medikus.
„Dėl susidūrimo su medūza patyriau ir papildomų išlaidų, kurias lėmė apsilankymas vienoje iš privačių Maltos klinikų. Nors paaiškėjo, kad tai nebuvo būtina, tačiau norėjau būti tikras, jog medūzos nudeginimas nėra pavojingas sveikatai – juk iki tol šio gyvio nebuvau net akyse matęs. Likusį atostogų laiką saule ir šiluma mėgavausi jau tik sausumoje“, – patirtus išgyvenimus prisimena Martynas.
Įspėja apie medūzų pavojų
Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Asmens ir Civilinės atsakomybės draudimo skyriaus vadovė Aušra Jusė teigia, kad gyventojai nuo įvairių pavojingų gyvių svečiose šalyse nukenčia gana dažnai, o stiprūs medūzų nudeginimai – vis dažniau pasitaikantys atvejai.
„Šiltų kraštų vandenyse Lietuvos poilsiautojai reguliariai nukenčia nuo įvairių vandens gyvių – medūzų, jūros ežių ar net tam tikrų dumblių rūšių. Sužalojimų rimtumas skiriasi – vieni gyventojai vos pastebėję paraudimus ar išbėrimus ant odos iš karto skuba kreiptis į medikus, kitiems nudeginimai sukelia sunkesnes reakcijas – pūsles ant odos, intensyvų skausmą ar pakilusią kūno temperatūrą. Stipriau į medūzų nudeginimus reaguoja mažamečiai vaikai, jautrią odą turintys žmonės, o tai, žinoma, priklauso ir nuo sužalojusios medūzos ar kito gyvio rūšies“, – pasakoja A.Jusė.
Anot jos, jei dėl medūzos nudeginimo ar kitokio susižalojimo užsienio šalyje tenka kreiptis į gydytojus, kelionių draudimą turintiems gyventojams dėl suteiktų medicininių paslaugų išlaidų nereikėtų sukti galvos – jos yra atlyginamos draudimo bendrovės.
Visgi A.Jusė atostogautojams, siekiantiems išvengti atostogų nesklandumų, prieš brendant į jūrą pirmiausia siūlo pasidomėti, ar pasirinktame paplūdimyje yra medūzų – dažniausiai prie kiekvieno konkretaus paplūdimio yra pakabinti specialūs skelbimai ar plakatai.
Atakuoja ir Lietuvos pakrantes
A.Jusė tvirtina, kad medūzos aptinkamos ne tik šiltų jūrų pakrantėse – antroje vasaros pusėje jų galima išvysti ir Lietuvos pajūryje.
„Medūzos į mūsų šalies krantus yra atnešamos vandens srovių iš sūresnio ir šiltesnio Atlanto vandenyno, o mūsų kraštuose jos užsibūna tol, kol jūros vanduo išlieka šiltas. Nors Lietuvos pajūryje aptinkamos medūzos daugeliu atvejų nėra pavojingos, tačiau liesti jų nepatariama. Jos gali sudirginti vaikų bei jautriai į dirgiklius reaguojančią suaugusiųjų odą, o alerginės reakcijos gali būti labai skirtingos“, – dėsto A.Jusė.
Nudeginus medūzai, specialistai rekomenduoja pirmiausia sudirgintą odą nuplauti jūros vandeniu ir pašalinti nuo jos medūzos čiuptuvėlius.
Jei plaunant vandeniu šie nenusiplauna, patariama juos pašalinti šalia turimomis priemonėmis (pavyzdžiui, kreditine kortele) ar pažeistą vietą patepti dantų pasta, o šiai nudžiūvus, čiuptuvėlius nulupti. Jei juntamas galvos svaigimas, pykinimas, trūksta oro, jaučiama paniška baimė, tada reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytojus.
