Su oro linijų piktnaudžiavimu akis į akį susidūrusi Goda Raibytė pasakoja, kad sutrikus jos skrydžiui rasti paraiškos formą buvo itin sunku, o jei ne specialistai, teisėtai priklausančios kompensacijos būtų taip ir neatgavusi.
„Atsimenu, kad buvau labai išsigandusi. Kai skrendant išgirdau, kad dėl lėktuvo gedimo nepasieksime Frankfurto, mane ištiko šokas. Gaila, bet sutrikdytu skrydžiu visos bėdos nesibaigė. Buvau girdėjusi apie ES reglamentą, todėl vos priverstinai nusileidus Miunchene ėmiau ieškoti kompensacijos paraiškos formų,“ – pasakojo G.Raibytė.
Pasak jos, deja, bet nežinantiems apie kompensaciją, rasti šias formas būtų tiesiog neįmanoma – paraiškų reikėjo gerai paieškoti.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas ginantis oro keleivių teises buvo priimtas dar 2004 metais, tačiau, net ir praėjus daugiau nei dešimtmečiui, apie jo įsigaliojamą žino nedaugelis. Reglamente apibrėžiama, kad kompensaciją dėl daugiau nei 3 val. atidėto, perpildyto arba atšaukto skrydžio priklauso visiems keleiviams, kurie pakilo iš ES priklausančio oro uosto. Kompensacija taip pat priklauso sutrikdytiems skrydžiams, kurie pakyla už ES teritorijos, tačiau tokiu atveju tai turi būti vienos iš ES oro linijų skrydis.
„Sutrikdytas „Lufthansa“ skrydis pakilo iš Vilniaus ir turėjo leistis Frankfurte. Bandėme leistis keliuose Vokietijos oro uostose, bet nesėkmingai. Galiausiai, Vokietijos oro linijų lėktuvas gavo leidimą tūpti Miunchene. Nors kompensacijos formą užpildžiau dar Bavarijos sostinėje, atsakymo iš „Lufthansa“ oro linijų laukiau pora mėnesių,“ – savo patirtimi dalinosi Goda.
Laikas praleistas nežinioje keleivei „neatsipirko“ – paraiška dėl kompensacijos buvo atmesta, nes, oro linijų žodžiais, „vėlavimo nebuvo įmanoma išvengti“.
Toks pasiaiškinimas G.Raibytei sukėlė įtarimų ir nieko nelaukusi ji kreipėsi į skrydžių kompensacijos išieškojimo specialistus. Šiuo atveju tai buvo bendrovė "Skycop".
„Per kelias minutes užpildžiau paraiškos formą. Gavusi kreipimąsi iš profesionalų, atsakymą „Lufthansa“ ne tik atsiuntė jau už poros dienų, bet jis dar ir buvo teigiamas. Vokietijos oro linijos sumokėjo kompensaciją per 10 dienų,“ - džiaugėsi mergina.
Remiantis anksčiau minėtu reglamentu, kompensacijos išmokos dydis priklauso nuo planuotos kelionės atstumo. Jeigu skrydžio atstumas siekia iki 1500 km, jums priklauso 250 eurų kompensacija, atstumams nuo 1500 km iki 3500 km – 400 eurų, o skrydžiams virš 3500 km – 600 eurų. Kompensacija nepriklauso tik tais atvejais, kai skrydžio sutrikdymas įvyksta dėl nuo skrydžių bendrovių nepriklausančių priežasčių, kurių nebuvo galima išvengti – gamtos stichijos, paslėptas gamybinis brokas, streikas ir pan.
„Godos atvejis buvo išties ne eilinis. Visų pirma, oro linijų „Lufthansa“ lėktuvas skridęs iš Vilniaus į Frankfurtą jau buvo 30-40 min. ore, kai kapitonas per garsiakalbį pranešė apie gedimą variklyje ir priverstinį nusileidimą Miunchene,“ – pasakoja „Skycop“ vadovas Marius Stonkus.
Pasak jo, iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad toks sutrikdymas nepatenka oro linijos atsakomybėn ir dėl to negali būti kompensuotas.
"Bet būtent šia sąlyga ir bandė pasinaudoti „Lufthansa“ siekdama išsisukti nuo kompensacijos, tačiau aviacijos profesionalus, dirbančius mūsų komandoje, apgauti ne taip lengva. Žinome visus būdus ir „argumentus“, kuriais oro linijos mėgina dangstytis, turime galimybę patikrinti realią situaciją ir žinome kaip išaiškinti bendrovėms, dėl ko visgi kompensaciją sumokėti teks," – situaciją komentavo M.Stonkus.
Kaip teigia advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius” partneris Giedrius Kolesnikovas, turimais duomenimis, oro linijos Europos keleiviams vid. skolingos apie 3.2 mlrd. eurų. Vien iš Vokietijos išvykstantiems keleiviams oro linijos, tarp jų ir „Lufthansa“, kasmet įsiskolina apie 417 mln. eurų ir tai yra antra pagal metinių skolų skaičių rinka Europoje.
„Godos atvejis tik dar kartą įrodo, kad oro linijos į keleivių skundus reaguoja nerimtai, naudojasi keleivių neišmanymu ir bando spekuliuoti situacijos neapibrėžtumu, gintis biurokratiniais mechanizmais. Milijardus siekianti oro linijų skola ir vilkinami atsakymai turėtų ne atbaidyti, bet padrąsinti visus nukentėjusius kovoti dėl kompensacijos ir savo teisių ir šią kovą laimėti,“ – aiškina Giedrius Kolesnikovas.
